Alovės seniūnijoje žmonės veiklūs: yra kur pailsėti, yra vietos naujakuriams, plečiasi verslas

Valstybės tarnyboje darbo laikas: 24/7– tokia Alytaus rajono savivaldybės Alovės seniūno Jono Baliukonio pozicija. Jis yra „jauniausias“ tarp kolegų seniūnų, bet darbo su žmonėmis patirties nestokoja. Sako, kad dirbti padeda gyvenimas kaime, šalia seniūnijos gyventojų,  ir tarnybos policijoje praktika.

Netoli Alytaus miesto esančioje Alovės seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę per 3500 gyventojų. Yra nemažai naujakurių, ypač daug jų Lelionių, Poteronių kaimuose. Alytaus kaime daug paruoštų gyvenamosios paskirties sklypų. Seniūnijos teritorijoje – net 4 kolektyvinių sodų bendrijos.

„Vieta patogi, miestas netoli, keliai geri. Kuo geresnis susisiekimas, tuo žmogui patogiau apsigyventi“, – taip naujakurių pasirinkimą gyventi Alytaus rajone ir jo vadovaujamoje Alovės seniūnijoje vertina J. Baliukonis.

Padeda pozityvus požiūris ir patirtis

„Dirbti šioje seniūnijoje pradėjau kaip tik tuo metu, kai prasidėjo rudeniniai kelių priežiūros darbai. Pas mus tikrai daug asfaltuotų kelių, pagal galimybes asfaltuojami žvyrkeliai, jie  lyginami greideriais. Savivaldybė investuoja nemažai lėšų, stengiasi atsižvelgti į gyventojų prašymus dėl kelių tvarkymo, bet yra žmonių, kurie visko nori čia ir dabar. Sako – anksčiau keliai buvo geresni! Gal ir taip, bet paskaičiuokime, kokia kelių apkrova buvo prieš 30 metų ir kokia dabar? Visame kolūkyje buvo 15 mašinų ir 10 traktorių, o dabar viename kieme stovi po 3 automobilius. Ir tikrai nebuvo tiek daug asfaltuotų kelių, kaip dabar. Kritikuokime, bet būkime sąžiningi“, – įsitikinęs J. Baliukonis, kuris savo seniūnijos kelių būklę vertintų ne mažiau, kaip 8 balais iš 10.

Valstybės tarnybą buvęs policijos pareigūnas J. Baliukonis lygina su kunigo tarnyste, nes prireikus pagalbą žmogui reikia suteikti bet kuriuo paros metu. „Jei savaitgalį žmonėms reikia leidimo laidoti šeimos narį ar giminaitį, reikia kapavietės,– tai juk nelauks pirmadienio. Tokie atvejai nėra dažni, bet jeigu reikia – tai yra pareiga, ir darbo valandos neskaičiuojamos. Jei tarnauji, tai tarnauk kaip kunigas, – visada“, – sako seniūnas.

J. Baliukonis 34-erius metus dirbo policijos pareigūnu. 1987-aisiais pradėjo Alytuje kaip Kelių patrulinės tarnybos inspektorius, o tarnybą baigė Varėnoje, jau būdamas policijos komisariato viršininkas. Iš karto po tarnybos policijoje pradėjo dirbti Alovės seniūnu, tačiau po dviejų savaičių susilaužė koją, teko kelis mėnesius gydytis.

Seniūnu J. Baliukonis tapo, įveikęs valstybės tarnybos konkursą. „Netikėčiausias klausimas man buvo toks: kokius seniūnas gali atlikti notarinius veiksmus? Žinojau, nes kaip tik vakare buvau apie tai paskaitęs. Ir gyventojai turi žinoti, kad seniūnas, kaip ir notaras, gali patvirtinti gyventojo parašo tikrumą, tam tikrais atvejais – išduoti įgaliojimą, ir ši paslauga yra nemokama“, – pabrėžia seniūnas.

Seniūnija – naujose patalpose

Šių metų pavasarį Alovės seniūnija persikėlė į suremontuotas patalpas Alovės mokykloje. Ankstesnėse patalpose seniūnija veikė daugiau kaip 30 metų.

„Naujose patalpose dirbame jau apie pusę metų, ir matau tik pliusus. Žmogus, atvedęs vaiką į mokyklą, tuo pačiu gali sutvarkyti reikalus seniūnijoje, užsukti į biblioteką, kultūros centrą. Kad lengviau rastų seniūniją, norime įrengti nuorodas. Šiemet prie įėjimo pradėjome kurti gėlyną“, – pasakoja seniūnas.

Alovės seniūnijoje dirba socialinių išmokų, žemės ūkio specialistės, dvi VšĮ „Alytaus šeimos pagalbos centras“ socialinės darbuotojos.

„Po vienu stogu – keturios įstaigos. Susitarti nesunku. Turime labai gerus kaimynus. Su bibliotekos, mokyklos darbuotojais kartu sprendžiame ūkinius reikalus, vieni kitiems padedame. Stengiamės taupiai naudoti elektrą ir kurą. Su socialinėmis darbuotojomis suderiname laiką ir kryptį, kad galėtume važiuoti vienu automobiliu“, – taip dzūkai taupo.

Atsižvelgia į gyventojų nuomonę

Šiemet Alovės seniūnijoje asfaltuota Berželio gatvė Lelionyse, per visą kaimą einanti Alovėlės gatvė Poteronių kaime, Alovės Kranto gatvėje darbai dar vyksta. Gyventojai pageidauja, kad būtų asfaltuotas Skernės gyvenvietės kelias, Domantonyse – Ežerėlio bei Domantonių gatvės.

Seniūnija prižiūri ne tik kelius. Joje yra 11 veikiančių kapinių, kurioms taip pat reikalinga priežiūra. Jei nėra vandens telkinių, atvežama vandens. Šiemet pakeistos Davainiškių ir Alovės kapinių tvoros, išpjauti avariniai medžiai Kaniūkų, Alovės kapinėse, bus pjaunami tokie pat medžiai Venciūnuose, prašys leidimo pjauti senus medžius ir Domantonyse.

„Gyventojai labai patenkinti mobiliąja ambulatorija, ypač džiaugiasi į gyvenvietes atvykstančiu mobiliuoju  odontologo kabinetu, nes kai kurie sako, kad gal 10 metų  nėra buvę pas  dantų gydytoją. Mobiliosios medicinos paslaugos tikrai pasiteisino“, – dėl gyventojams pagerėjusios sveikatos priežiūros džiaugiasi seniūnas.

Dar tik rudens pradžia, bet gyventojai jau nerimauja dėl šildymo sezono ir kreipiasi į seniūniją dėl kompensacijų.

„Seniūnija dabar turi naują informavimo būdą – paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, ja naudojasi nemažai gyventojų. Čia paskelbsime visą aktualią informaciją. Taip pat skelbimai bus visoje seniūnijoje, parduotuvėse, įvairiais klausimais žmones informuos seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai. Nesvarbu, kad pavaldumas kitas, bet tikslas tas pats – pagalba gyventojams, todėl dirbame ranka rankon“, – sako J. Baliukonis.

Telkia bendrai veiklai

Seniūnijos gyventojams svarbios įstaigos – Daugų Vlado Mirono gimnazijos Alovės pagrindinio ugdymo ir Venciūnų ikimokyklinio ugdymo skyriai, taip pat – Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro ir Viešosios bibliotekos filialai. Jie telkia gyventojus bendroms kultūrinėms veikloms, organizuoja laisvalaikio užimtumą vaikams.

Alovės mokyklos vedėja Loreta Alksninienė, pasak seniūno, yra aktyvi seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos narė. Savo veikla ir atidumu žmogui užsitarnavo gyventojų pagarbą.

Kultūros centro Alovės skyriuje veikia 4 mėgėjų meno kolektyvai, vyksta įvairūs renginiai. Alovėje ir Venciūnuose veikia Viešosios bibliotekos filialai.

„Pastebiu, kad į bibliotekas eina daug gyventojų. Skaito knygas, spaudą. Venciūnų bibliotekininkė net pati nuneša skaitinių socialiniame būste gyvenantiems neįgaliems žmonėms. Į Alovės biblioteką dažnai užsuku ir aš. Vakar apžiūrėjau ten surengtą parodą. Mano skaitomos knygos specifinės – detektyvai, nusikalstamo pasaulio istorijos. Policijoje dirbti metai paliko pėdsaką“, – juokiasi seniūnas.

Darbe jam talkina net penkios kaimo bendruomenės, visos aktyvios, kūrybingos.  „Venciūnų sodiečiai“, kurios pirmininkas Svajūnas Adžgauskas, šiemet įgyvendino jų pačių inicijuotą projektą ir šalia buvusios mokyklos pastato sukūrė Laisvalaikio sodelį – sporto, pramogų bei poilsio parką.

Alovės bendruomenės „Susiedai“ pirmininkė Asta Kisielienė,  narė Rima Balčiūnienė padeda dalijant nepasiturinčioms šeimoms maistą. Bendruomenė organizuoja duonos kepimo edukacijas, teikia higienos (skalbimo, dušo) paslaugas seniūnijos gyventojams, kurie namuose neturi tokių galimybių.

Bendruomenės „Varčios kaimynai“ (pirmininkas Rimas Petrauskas), „Alytaus kaimelis“ (pirmininkas Kęstas Krivas),  „Venciūniškiai“ (pirmininkė Dalė Kočiūnė) taip pat organizuoja gyventojams įvairius kultūrinius, sporto renginius.

Seniūnui J. Baliukoniui padeda ir seniūnaičiai, gyventojų išrinkti atstovauti jų interesams, tai – Vaclovas Karalevičius, Tomas Azaravičius, Jonas Murauskis. „Jie padeda tvarkyti viešąsias erdves, spręsti kai kuriuos ūkinius reikalus, dalyvauja atskirų komisijų darbe, kultūrinėse veiklose, renginiuose. „Ačiū seniūnaičiams ir bendruomenių pirmininkams bei nariams, kad jie aukoja savo laisvalaikį bendram tikslui“, – sako seniūnas.

Yra kur pailsėti, ir darbo netrūksta

Alovės seniūnijoje – trys ežerai: Ilgų, Suvingio, Alovės bei šiek tiek Nemuno kranto. Ežerų pakrantėse nemažai kaimo turizmo sodybų, tad sulaukiama poilsiautojų. Seniūnijoje veikia medienos apdirbimo, rąstinių namų, kubilų gaminimo įmonės, yra populiari kavinė, gėlių šiltnamiai, automobilių remonto dirbtuvės ir kitų verslų.

„Prireikus naudojuosi automobilio remonto paslaugomis. Kokybe esu patenkintas,  kainos nesikandžioja. Kaimo turizmo paslaugų nereikia, nes pats gyvenu sodyboje, kurioje ir pailsiu“, – juokauja seniūnas. J. Baliukonio šeima gyvena rekonstruotame senelių name Švabalaukio kaime. Į gimtinę iš Alytaus grįžo prieš 10 m.

Dukra Vaiva dirba Vidaus reikalų ministerijoje Strateginių sprendimų paramos grupės patarėja, žmona Virginija – savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotoja. Ji padeda seniūnijos ūkininkams dėl tiesioginių išmokų, pataria kitais žemės ūkio klausimais.

„Laisvalaikis? Tai kad jo nėra. Darbas ir namai. Namuose irgi dirbti reikia – turiu 12 šeimų bičių, reikia tvarkyti sodybos aplinką, net pamedžioti nėra kada. Medžioklė – mano pomėgis, kuriam laiko, deja, mažai.  Atostogos, kai uždarome trobos duris, būna labai trumpos, – aplankome svainį  Nemenčinėje. Šiemet dar nebuvau nei Palangoje, nei Turkijoje (juokiasi). Va, „gaspadinė“ išeis atostogų, tai gal nuvyksime prie jūros. O šeimą į vieną vietą suburia Kalėdos ir Velykos“, – apie save trumpai kalba J. Baliukonis.

Kaime, pasak seniūno, gyventi gera: daug erdvės, bitės, gamta, miškas. Šeima valdo apie 10 hektarų žemės, savo reikmėms augina daržoves, bitėms sėja barkūnų, facelijų.