Nuo Naujųjų prekybininkai galės pardavinėti pasibaigusio galiojimo prekes – žmonės raginami tikrinti etiketes

Jau nuo Naujųjų metų prekybininkai galės pardavinėti pasibaigusio galiojimo maistą, pavyzdžiui, žuvies, mėsos konservus, kiaušinius, padažus, aliejų. Tiesa, maisto kokybės specialistai perspėja tokį maistą pirkti atsargiai ir grasina pardavimo terminą pratęsti ne daugiau kaip 45 dienoms.

Maisto banko darbuotojai jau nerimauja, kad leidus prekiauti pasibaigusio galiojimo maistu jo pritrūks nepasiturintieji, dabar jį gaunantys iš labdaros. Seimas leido nuo Naujųjų metų prekiauti pasibaigusio galiojimo maistu, jei ant pakuotės puikuojasi užrašas „Geriausias iki“, nes tokie produktai esą vartoti dar tinkami.

Iki šiol prekybininkams drausta prekiauti maistu, ant kurio buvo pasibaigęs galiojimo terminas su užrašu „geriausias iki“, tačiau jie tokį maistą galėdavo atiduoti labdarai. Valdantieji nusprendė, kad jei toks maistas nepasiturintiems gyventojams nemokamai dalinamas tinka, tai kodėl neleidus prekybininkams juo dar ir paprekiauti, ir tikina, kad taip sumažins išmetamo maisto kiekius.

„Tikrai dideli kiekiai tos produkcijos utilizuojami, nepanaudojami, o produkcija tikrai atitinka visus higienos, sanitarijos reikalavimus ir galima vartoti“, – teigė Seimo narys, konservatorius Kazys Starkevičius.

Tokia prekyba pasibaigusio galiojimo produktais esą jau vyksta 12 ES valstybių, tarp jų ir Estijoje. Tačiau mūsų prekybininkai į šią naujovę žvelgia skirtingai. Vieni pasibaigusio galiojimo produktų pirkėjams žada pasiūlyti, kiti tikina tokių beveik neturintys, nes padaro nuolaidas ir išparduoda dar terminui nepasibaigus.

Sutinka ne visi

„Tikrai planuojame šiuos produktus pardavinėti už palankią kainą. Kaip ir dabar produktus, kurių labai tikslus galiojimas“, – teigė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

„Kai terminas artėja prie pabaigos, prekes nukainojame, kad pirkėjas galėtų įsigyti kokybišką, tinkamą vartoti produktą pigiau“, – sakė „Lidl“ atstovė Lina Skersytė.

„Kaip pilietis tikrai nevertino jo gerai. bet sprendimas priimtas, mes kaip elgsimės, dar nepriėmėme sprendimų. Ateityje priimsim“, – sakė „Norfa” savininkas Dainius Dundulis.

„Planų pardavinėti produktų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, bet jie dar yra tinkami vartoti, šiuo metu neturime. Besibaigiančio galiojimo prekėms taikome net iki 70 proc. nuolaidas ir mūsų klientai jas įsigyja. Likusius maisto produktus, kurių su nuolaidomis neįsigijo pirkėjai ir kuriuos vis dar saugu vartoti, atiduodame „Maisto bankui“, – TV3 žinioms komentavo „Maxima“ atstovai.

Seimui leidus pardavinėti pasibaigusio galiojimo termino produktus su užrašu „geriausias iki“, Maisto ir veterinarijos tarnyba rengiasi nustatyti gaires, kuriomis privalės vadovautis prekybininkai, ir žada, kad tokiais produktais nuo termino pabaigos leis prekiauti ne ilgiau kaip pusantro mėnesio, tai yra, 45 dienas.

Beje, draudimas prekiauti pasibaigus terminui ir toliau galios kūdikių maistui, papildams ir visiems produktams su žyma „tinka vartoti iki“.

„Prekybos laikas turėtų būti ne ilgesnis kaip 45 dienos, kad produktai, kurių pasibaigęs „geriausias iki“ dar būtų parduodami. Tačiau prekybininkai turės dėl kiekvieno produkto individualiai priimti sprendimą, ar laikas tinkamas tam produktui“, – sakė tarnybos patarėja Ilona Drulytė.

Maisto bankas mato problemą

Tarnyba ketina reikalauti, kad tokie produktai būtų aiškiai pažymėti ir sudėti atskirai nuo kitų produktų. Visgi naujovės kritikai perspėja pirkėjus būti budrius, prekybininkus ragina daryti didesnes nuolaidas, kad pirkėjai iššluotų produktus dar iki galiojimo termino pabaigos.

„Problema turbūt yra ne kiek laiko guli lentoje prekė, o jos kainoje ir reikalingume. jei nereikalinga, gulės amžinai. Jei per brangi, tai jos ir neperka“, – sakė „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas.

Seimui leidus pardavinėti pasibaigusio galiojimo produktus, sunerimo juos šiuo metu iš prekybininkų surenkantis ir nepasiturintiems išdalinantis Maisto bankas. Pasak jo direktoriaus, nepasiturintiems dalinamo maisto gali pritrūkti.

„Nuolaidos bus taikomos ne iki termino pabaigos, o po pabaigos. Vietoje to, kad maistas patektų stokojančiam, jis gali būti utilizuojamas“, – tikino Maisto banko direktorius Simonas Gurevičius.

Po tokių perspėjimų Seimas jau rengiasi svarstyti Labdaros įstatymo pataisas, pagal kurias ketina prekybininkus įpareigoti viešai skelbti, kiek pasibaigusio galiojimo maisto skirs labdarai, ir taip skatinti nepamiršti nepasiturinčių gyventojų.

„Aiškiai deklaruoti, kiek jie aukoja labdarai žmonėms, kiek utilizuoja“, – teigė Seimo narys, demokratas Tomas Tomilinas.

O kad prekybininkams ir pirkėjams būtų aiškiau, kiek dienų pasibaigusio galiojimo produktai gali būti saugūs vartoti, siūlo vadovautis labdarai dalinamo maisto europiniu standartu. Pagal jį po termino, nurodyto žymoje „geriausias iki“, dar 1 metus galima vartoti kavą ir arbatą, saldainius, sirupus, mėsos, žuvies, daržovių konservus.

Iki 2 mėnesių – dribsnius, kruopas, padažus, aliejų, gėrimų ar sriubų miltelius, sausainius, įvairius gėrimus, šaldytus produktus. Kumpius ir sūrius reikėtų suvartoti per 2 savaites, o duoną ir pyragus – per 5 dienas. O štai actas, druska ir cukrus esą nesensta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *