Sugrįžusi iš emigracijos ir supratusi, kad Lietuvoje trūksta platformos, kurioje žmonės galėtų ne tik įsigyti, bet ir pasikonsultuoti dėl maisto papildų, alytiškė įkūrė elektroninę parduotuvę. Pavadinimo idėja „Balti miltai“ kilo tuomet, kai Tomos mama paklausė: „Kokius tu čia miltus, dukryte, geri?“ O didžiausias merginos noras – skatinti alytiškius propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir suburti stiprią sportuojančią bendruomenę.
– Toma, į šiuos metus žengei su trenksmu. Atidarei elektroninę sporto papildų parduotuvę „Balti miltai“. Ar tokia verslo idėja kilo todėl, nes pati esi sporto entuziastė?
– Idėja kilo tada, kai sugrįžusi iš užsienio pabendravau su keletu savo sportuojančių pažįstamų ir supratau, kad daug kam trūksta platformos, kurioje žmogus patogiai, neišeidamas iš namų, galėtų ne tik nusipirkti papildų, bet ir pasikonsultuoti, kad turėtų laiko apsvarstyti. Kadangi pati ne tik daug išmanau apie sportą ir mitybą, bet esu ir baigusi asmeninės trenerės ir sveikos gyvensenos kursus, tai pagalvojau, kad galėčiau sukurti draugišką aplinką žmonėms, kurioje jie galėtų ir nusipirkti prekę, ir pasikonsultuoti.
– Parduotuvės pavadinimas gana kontraversiškas ir turintis keletą reikšmių. Ar tai buvo marketinginis triukas, kad žmonės atkreiptų dėmesį?
– Mano mama visada klausdavo: „Kokius tu čia miltus, dukryte, geri?“ Iš tikrųjų, aš esu ta, kuri daro dalykus ne iš žinojimo, bet iš didelės aistros. Pradėjusi kurti įmonę žinojau, kad man reikia banko sąskaitos, vizitinių kortelių ir buhalterės. Tai ir pradėjau viską kurti nuo kito galo. Buhalterė manęs klausė, koks įmonės pavadinimas, o aš nežinojau, ką atsakyti, nes net nebuvau pagalvojusi apie tai. Šiame taške užstrigau dvi savaites. Vis galvojau, kokį pavadinimą sugalvoti, nes atrodė, kad visi skambūs ir asociatyvūs su sportu jau užimti. Visą laikotarpį mintyse skambėjo mamos klausimas apie miltus, tai galiausiai ir nusprendžiau, kad išradimo čia nepadarysiu, ir įmonę pavadinau – „Balti miltai“.
– Be įmonės pavadinimo sugalvojimo, kas buvo sunkiausia?
– Logotipo kūrimas kainavo labai daug bemiegių naktų. Kai kuri savo verslą, norisi kažko unikalaus, dar neregėto. Aš esu perfekcionistė, norėjau kažko įspūdingo, o galiausiai kažkada prieš užmigdama sugalvojau tiesiog pavadinimą užrašyti juodame fone. Atrodo minimalistiškai, bet tikrai neprastai.
– Ar buvo momentų, kai norėjai viską mesti?
– Kartais, kai pažiūri iš šono, atrodo, kad įkurti verslą yra paprasta, tačiau, kai susiduri su tuo pats – supranti, kokia vis dėlto tai yra didelė atsakomybė, kainuojanti daug laiko ir pastangų. Buvo ne tik momentų, bet ir dienų, ar net savaičių, kai atrodė, kad norisi tiesiog viską mesti, atsiriboti ir atsigulus tiesiog žiūrėti „Netflix“. Bet kai sulaukiu padėkų už konsultacijas ir pagalbą išsirenkant tinkamus papildus, kai pastebiu naudą, kurią gauna mano klientai, suprantu, kad tie sunkūs momentai ir nuovargis yra laikini, o rezultatai – ilgalaikiai.
– Kodėl pasirinkai pardavinėti sporto papildus, o ne, pavyzdžiui, sportines aprangas?
– Tiek aš, tiek mano antra pusė esame išbandę daug įvairių papildų užsienyje. Jis – skirtų profesionaliems sportininkams, o aš – mėgėjams. Gebame atskirti, kurie papildai yra kokybiški, išmanome jų sudėtis. Kadangi abu sportuojame, tai daug ir ilgai ieškojome, kur galėtumėme įsigyti tokių papildų, kurie atitiktų kainos ir kokybės santykį. Taip ir kilo idėja prekiauti būtent sporto papildais.
– Kokie ateities planai? Ar planuoji atidaryti fizinę parduotuvę?
– Noriu plėstis, tačiau fizinės parduotuvės atidaryti artimiausiu metu neplanuoju. Ateinančius kelerius metus stengsimės plėsti sporto bendruomenę, organizuosime sporto renginius ir skatinsime Alytaus miesto žmones propaguoti sveikesnį gyvenimą.
– O kas buvo lengviausia šiame kelyje?
– Ko gero, lengviausiai sekasi susirasti tiekėjus ir su jais komunikuoti. Prekės keliauja iš Lietuvos distributorių, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, o greitu metu atkeliaus net iš Amerikos.
– Toma, kartu su savo vaikinu socialiniuose tinkluose dalijatės vaizdo įrašais, nuotraukomis ir patarimais sportuojantiems. Kaip manai, ar tai, kad esate pora kaip iš žurnalo viršelio prisideda prie sėkmingų pardavimų?
– Ačiū, visada malonu išgirsti komplimentus. Manau, jog didelę įtaką daro tai, kad abu esame buvę emigrantai, bendravę su įvairių kultūrų ir skirtingus požiūrio kampus turinčiais žmonėmis, todėl ir mūsų pačių pasaulėžiūra yra kitokia. Kiekvieną klientą priimame ir išlydime su šypsena. O sporto salė mums abiem – gyvenimo būdas. Produkciją, kurią parduodame, pirmiausia išbandome patys, todėl kokybės klausimais dažniausiai patariame iš asmeninės patirties.
– Minėjai, kad esi sugrįžusi emigrantė. Sakyk, kodėl pasirinkai išvykti iš Lietuvos ir kaip tau sekėsi gyventi svetur?
– Vos pabaigusi mokyklą išvykau gyventi į Angliją. Kaip ir daugelis emigrantų pradėjau nuo juodo darbo – fabrike. Nebijau sunkaus darbo, tačiau ilgai ten neišdirbau. Greitai susiradau darbą slaugoje ir pradirbau šioje sferoje devynerius metus. Turiu savybę, kad iš gyvenimo noriu pasisemti kuo daugiau, todėl perėjau dirbti pas šeimą, kurioje slaugiau raumenų distrofijos negalią turinčius žmones. Kadangi pas juos dirbdavau tik po 20 val. per savaitę, tai paraleliai visu etatu įsidarbinau elektronikos įmonėje, kurioje užėmiau darbų vadovės poziciją. Kadangi teko daug dirbti su žmonėmis, greitai išmokau laisvai kalbėti anglų kalba, o kad galėčiau atlikti darbus su pilnu žinių bagažu, per dvejus metus pabaigiau elektronikos inžinerijos studijas. Taip pat turėjau galimybę daug keliauti ir pažinti kitas kultūras.
– Daug keliavai po pasaulį, gyvenai didmiestyje. Ar Alytus ne per mažas miestas?
– Pastaraisiais gyvenimo svetur metais vis dažniau aplankydavo nostalgija. Meilė Lietuvai ir ypač gimtajam kraštui – Alytui – pasivydavo kiekviename žingsnyje, todėl susikroviau lagaminus ir grįžau gyventi čia, kur man gera.
– Tai kokia yra jauno ir sėkmingo žmogaus formulė?
– Reikia atsisveikinti su vidinėmis baimėmis ir pradėti daryti darbus, kuriuos vis atidėliojame. Išėjimas iš komforto zonos augina mus kaip asmenybes, todėl sėkmės formulė slypi už mūsų baimių, o pergalė – už darbų, kuriuos atidėliojame.