Beveik 100 tūkst. eurų – tiek per praėjusį šildymo sezoną pavyko sutaupyti Alytaus mokykloms ir savivaldybės įmonėms dėl į šilumos tiekimo sistemą įdiegtų modernių technologinių sprendimų. Ši suma siekia apie 10 proc. savivaldybės šildymui skiriamų lėšų, o investicijos į modernią įrangą atsipirko per vieną sezoną.
Atsipirko per vieną sezoną
„Prieš kurį laiką Alytus tapo pirmuoju Lietuvos miestu, kuriame gyventojams nebereikėjo deklaruoti šilumos suvartojimo, nes tiek šildymo, tiek karšto vandens duomenis pradėjome nuskaityti nuotoliniu būdu. Pernai žengėme dar vieną technologinį žingsnį ir dalyje pastatų įrengėme „Danfoss“ sistemą, suteikiančią galimybę ne tik per nuotolį stebėti situaciją pastatuose, bet ir reguliuoti šilumą. O tai leido šildyti daug efektyviau ir ekonomiškiau“, – pasakoja UAB „Alytaus šilumos tinklai“ generalinis direktorius Mindaugas Nevardauskas.
„Danfoss“ sprendimai, leidžiantys stebėti tiekiamos šilumos parametrus bei šilumą pastato viduje įdiegti 49 pastatuose: mokyklose, švietimo įstaigose bei kituose savivaldybės valdomuose pastatuose.
„Kalbamės apie tai ir su daugiabučius valdančiomis bendrovėmis. Pagal galiojančią tvarką mes į privatų sektorių negalime kištis, ten šią įrangą turi sumontuoti patys gyventojai per jų šilumos ūkį prižiūrinčias bendroves. Tačiau kol kas didelio susidomėjimo pastarosios neparodė, nors kaip parodė mūsų veiklos rezultatai, moderni šilumos apskaitos ir valdymo sistema leidžia sutaupyti tikrai nemenką sumą“, – pasakoja M. Nevardauskas.
„Alytaus šilumos tinklų“ skaičiavimu, modernus greitas nuotolinis valdymas leido sutaupyti apie 10 proc. šilumos, tad įdiegta įranga atsipirko per vieną sezoną. Didelis privalumas ir sutaupytas laikas – darbuotojams nereikia sistemingai aplankyti visų šildymo mazgų, juos tikrinti, nurašyti duomenis, nes viskas matoma nuotoliu. Taip pat nuotolinis stebėjimas pagreitina reakcijos laiką įvykus avarijoms.
Sieks tapti moderniausiais
Kaip pasakoja M. Nevardauskas, tikslus duomenų žinojimas leidžia šildyti pastatus daug efektyviau. Pavyzdžiui, mokyklų patalpose kur nebevyks pamokos šilumą galima sumažinti vos joms pasibaigus. Taip pat operatyviai galima reguliuoti tiekiamą šilumos srautą atsižvelgiant į oro sąlygas.
„Kai nežinai tikslios situacijos ir poreikio, negali šilumos patiekti tiek, kiek reikia, tad patiekiama per daug šilumos, o jos gaminimas kainuoja. Ypač tai pajutome praėjusią žiemą pabrangus visoms energijos rūšims“, – sako M. Nevardauskas.
„Alytaus šilumos tinklų“ planuose – dar didesnis šilumos tinklų automatizavimas. „Šiuo metu nagrinėjame galimybes, „Danfoss“ turi mums beveik tinkantį sprendimą, tik norėtume labiau jį pritaikyti savo poreikiams, nes visi šilumos tinklai ir jų poreikiai yra unikalūs. Tačiau sieksime tapti moderniausiais šilumos tinklais, kiek tai bus ekonomiškai efektyvu“, – atskleidžia miesto šilumos tiekėjo vadovas.
Pasak jo, šiandien būtent technologijų pagalba optimizavus šilumos tiekimą galima labiausiai sutaupyti. Iš sovietmečio Lietuva paveldėjo šilumos tinklus, kuriuose technologiniai nuostoliai siekdavo 35 ir daugiau proc. pagamintos šilumos. Šiuo metu šie neišvengiami nuostoliai jau kiek mažesni nei 15 proc.
„Visiškai išvengti technologinių nuostolių, kurie patiriami šilumos trasose neįmanoma. Pasiekėme tokį lygį, kur labiau jas izoliuoti net ekonomiškai nenaudinga, nes investicijos būtų didesnės, nei gauta nauda. Tačiau vis dar turime kur tobulėti technologiniame lygyje – investuoti į sistemas, kurios tiksliai nustato šilumos poreikį tam tikrų metu tam tikroje vietoje ir ten patiekti jos tiek kiek reikia“, – pasakoja M. Nevardauskas.
Skandinavija – šildymo revoliucijos pionieriai
Išmanias šilumos tiekimo sistemas įsidiegę Skandinavijos šilumos gamintojai geba veikti patirdami vos 7-8 proc. technologinių nuostolių, nors klimatas ten daug vėsesnis nei Lietuvoje.
Kaip pasakoja „Danfoss“ vadovas Baltijos šalims Darius Gagys, Europoje šiandien jau neabejojama, jog tobulėjančios technologijos ir naujas požiūris iš esmės pakeis centralizuoto šildymo principus.
Problema yra ne vien brangstanti energija ir techniniai nuostoliai vamzdynuose, bet ir klimato kaita, verčianti vis efektyviau išnaudoti resursus. Vien Europos Sąjungoje (ES) perteklinė šiluma sudaro 2 860 TWh per metus, o tai beveik atitinka visą ES energijos poreikį šilumos ir karšto vandens gamybai gyvenamuosiuose ir paslaugų sektoriaus pastatuose. Didelę dalį šios perteklinės šilumos būtų galima surinkti ir panaudoti.
Skaičiuojama, jog efektyviai panaudojant perteklinę šilumą, pasaulyje galima būtų sutaupyti beveik 30 mln. barelių naftos per dieną, o tai atitinka trigubai didesnį kiekį nei vidutinė Rusijos gavyba 2021 m. Taip pat per metus būtų sutaupyta ir 650 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų – maždaug keturis kartus daugiau, nei ES importavo iš Rusijos 2021 m.
Siekiant efektyviai išnaudoti pagaminamą šilumą miestuose ne tik bus diegiamos technologijos, leidžiančios efektyviau šildyti, bet pats šilumos tiekimas bus labiau decentralizuotas: panašiai kaip elektros rinkoje atsiras daugiau nepriklausomų šilumos tiekėjų, tarp jų didelius perteklinės šilumos kiekius generuojantys duomenų bei prekybos centrai, kitos įmonės, o piko metu šilumos trūkumas bus kompensuojamas iš šilumos kaupiklių, kas leis statyti mažiau galingas ir ekonomiškesnes šilumines elektrines.
Šiandien daugėja pavyzdžių, kai prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos prisijungia nedideli gamintojai. Štai Danijos miestelyje Høruphave vietinis prekybos centras perteklinę šilumą pradėjo tiekti centralizuoto šilumos sistemai. Nuo 2019 m. 78 proc. „SuperBrugsen“ prekybos centro sunaudojamos šilumos poreikio buvo patenkinta pakartotinai naudojant aušinimo procesų šilumą. O per centralizuoto šilumos tiekimo tinklą kitiems vietos pastatams prekybos centras pardavė 133,7 MWh šilumos energijos – tai prilygsta energijai, kurios per metus reikia 7 šeimų namams šildyti.
