Teatro sieną prakalbinusi menininkė: „Kovoti su savo prigimtimi, reiškia pralaimėjimą“

Alytiškė Virginija Dudavičiūtė – šių metų Alytaus miesto savivaldybės jaunojo menininko stipendijos laimėtoja, Alytaus miesto bendruomenei pristačiusi savo unikalų darbą, prakalbinusį vieną iš Alytaus miesto teatro sienų. Pasakodama savo kaip menininkės istoriją, Virginija prisipažino, kad po studijų sugrįžusi gyventi į Alytų, perspektyvų meno srityje nemačiusi, tačiau pažvelgti į meną kitomis akimis ją įkvėpė sutikti žmonės. Dabar alytiškė įsitikinusi, kad jos pasirinkimas pasiduoti savo prigimčiai – būti menininke – yra geriausias gyvenimo sprendimas.

Prakalbino Alytaus miesto teatro sieną

Šiemet Virginijai skirta Alytaus miesto savivaldybės jaunojo menininko stipendija įkvėpė ją toliau auginti savo kūrybinį potencialą.

„Visa tai man leido rimčiau pažvelgti į kūrybą ir savo talentą, netgi atrasti savo trūkumų, tobulėti. Pati nebūčiau sugalvojusi teikti paraišką ir pretenduoti į Alytaus miesto savivaldybės jaunojo menininko stipendiją“, – tikino V. Dudavičiūtė.

Laimėjusi Alytaus miesto savivaldybės jaunojo menininko stipendiją, Virginija sugalvojo savo meninius gebėjimus atskleisti Alytaus miesto teatre, mat yra dažna šios įstaigos renginių lankytoja.

„Tai viena prestižiškiausių miesto kultūros vietų, kuriančių pridėtinę vertę, todėl abejonių dėl vietos pasirinkimo net nebuvo. Be to, mane įpareigojo ir tai, kad šiemet Alytaus miestas – Lietuvos kultūros sostinė ir taip simboliška, kad jaunojo menininko stipendija buvo skirta būtent man“, – džiaugėsi Virginija.

Alytiškė prisipažino, kad atrasti save jai buvo sunku, savo malonumui vis išbandydavo naujų meno technikų, apraiškų, kol galiausiai karantino metu jos dėmesį patraukė reljefų kūrimas, kuris gali būti plačiai taikomas ir interjere.

Būtent šia technika ji sumanė sukurti darbą, kuris papuoštų Alytaus miesto teatro erdvę.

Jai bendraujant su teatro vadovybe ir dalijantis savo idėjomis, pamažu išryškėjo ir galutinė idėja – prakalbinti viena iš Alytaus miesto teatro sienų, ant kurios būtų sukurta reljefinė kaukė, perteikianti aiškią nuorodą į įstaigos veiklos specifiką.

„Kėliau sau užduotį pagyvinti, prakalbinti sieną, dekoratyviai papuošti teatro interjerą. Ilgai galvojau apie puošybos koncepciją. Analizavau daugybę pavyzdžių, tačiau mane labiausiai įkvėpė Venecijos kaukės. Teatro vadovybė taip pat turėjo savo lūkesčių – kaukė turėjo atitikti Alytaus miesto teatro koncepciją – šiuolaikiško, modernaus, asketiško teatro. Tai buvo didžiausias iššūkis suderinti teatro bendruomenės lūkesčius su mano pačios įkvėpimu, idėjomis, stiliumi. Supratau, kad tai sunki užduotis. Savo konsultacijomis, idėjomis man labai padėjo muziejininkė-dailininkė Gintarė Markevičienė-Žaltė, kurią laikau savo mentore. Jos kūryba mane labai žavi, įkvepia“, – pasakojo Virginija.

Išsigryninus idėją, patys kaukės kūrimo darbai truko dvi savaites, o galutinai buvo pabaigti prasidėjus kasmetiniam tradiciniam Alytaus miesto teatro festivaliui COM.MEDIA.

Šio kūrybinio darbo pristatymas Alytaus miesto teatre įvyko antradienį.

Kelio pradžia buvo sunki

Virginija baigė menų specialybę, medžio specializaciją Justino Vienožinskio menų fakultete Kaune. Po studijų ji sugrįžo gyventi į Alytų, tačiau menų aktyviai nepraktikavo, tiesiog bandė susirasti kokį nors darbą kad ir ne meno srityje.

Vis gi jos kaip menininkės kelio pradžia nebuvo lengva.

„Tikrai nebuvau pasitikta išskėstomis rankomis, nebuvo lengva grįžus į Alytų. Tiesiog norėjau susirasti kokį nors darbą, tačiau buvo sunku. Neturėjau ir draugų, nes visi jie buvo išsibarstę po didžiuosius šalies miestus, užsienį. Tikrai buvo minčių, kad ne man šis miestas, netikėjau savo galimybėmis čia ko nors pasiekti.

Ir dabar dar esu kūrybinių ieškojimų kelyje, tačiau labai džiaugiuosi, kad mano kelyje yra žmonių, kurie mane skatina eiti pirmyn, ieškoti savęs. Šiuo metu dirbu meno salone „Dzyvai“ ir čia mane supa daug kūrybiškų žmonių, kurie įtraukia mane į kūrybinį ratą“, – pasakojo menininkė.

Virginijos kūryba – po vienu stogu

Virginijai patinka kurti meną, kurį galima būtų pritaikyti kaip interjero detalę. Artėjant Kalėdoms, ji kuria ir kalėdinės eglės žaisliukus. Meno salono „Dzyvai“, kur ji ir dirba, prieigas puošia būtent jos etnografiniais motyvais gamintais žaisliukais nukabinėta žaliaskarė.

„Kaip tik šiuo metu pradėjau kūrybinius sodo darbus. Vien mano bute yra 40 augalų, jau nekalbu apie sodybą. Augalams gaminu vazonus, kuriu įvairias kompozicijas“, – pasakojo pašnekovė.

Dar Virginija mezga, gamina šviestuvus. Ateityje turi planų dirbti dar ir su medžiu. Visus savo darbus ji sugalvojo apgyvendinti po vienu stogu – sukūrė  savo kūrybos puslapį „Kalbančios sienos“ Facebook ir Instagram socialiniuose tinkluose.

Menas – vienas geriausių gyvenimo sprendimų

Pasiteiravus, iš kur ta meno gyslelė, alytiškė svarstė, kad veikiausiai iš tėčio giminės pusės, mat kūrybiška buvo tiek jos senelė, tiek tėčiui kūrybinės fantazijos netrūko.

Nors giminės linijoje kūrybiškų žmonių netrūko, palaikymo sukti menininkės keliu Virginija sulaukė mažai, esą tai sunkiai apčiuopiama ir prognozuojama sritis.

„Žinote, kovoti su savo prigimtimi, reiškia pralaimėjimą. Kai tai supratau, ryžausi aktyviau ieškotis kūrybinio darbo, kad galėčiau daryti tai, kas man patinka. Dabar galiu pasakyti, kad esu čia, kur ir turėčiau būti. O pasirinkimas sukti menininkės keliu yra vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų“, – įsitikinusi Virginija.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.