Kasdien Alytaus švietimo įstaigos pasipildo vaikais iš Ukrainos. Kaip organizuoti mokymąsi, patirties nedaug, tačiau iššūkių – begalės. Pirmąja patirtimi, pirmais įspūdžiais, atradimais ir net atrastais talentais dalijasi Alytaus Jotvingių gimnazija, suskubusi tiesti pagalbos ranką padedant realizuoti vaikų gebėjimus tiek formaliajame, tiek neformaliajame ugdyme.
Į gimnaziją – talentingi vaikai
Alytaus Jotvingių gimnazija jau sulaukė pirmųjų vaikų iš Ukrainos. Jau pirmosiomis dienomis gimnazijos direktorius Donatas Vasiliauskas socialinių tinklų erdvėje dalijosi savo nuostaba išvydęs penkiolikmetės Darijos smėlyje pieštus piešinius. Paaiškėjo, kad mergaitė su savo talentu dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, buvo jų laimėtoja.
Jau kitą dieną gimnazija sulaukė ir antrojo mokinio iš Ukrainos. Berniukas Nazaras – tikras talentas lotynų šokių srityje.
Mokyklos bendruomenė neliko abejinga vaikų pomėgiams ir čia pat jiems padėjo užmegzti ryšius su jų talentus toliau globoti ir auginti galinčiomis įstaigomis.
„Sužinoję apie Darijos pomėgį piešti, jau pačią pirmą dieną iš Likiškėlių progimnazijos pasiskolinome piešimo ant smėlio įrangą. Jos piešiniais pasidalijome viešoje erdvėje. Darija šiemet Ukrainoje turėjo baigti dailės mokyklą, todėl asmeniškai susisiekiau su Alytaus Dailės mokyklos vadovu Redu Diržiu ir inicijavau mokinės ir mokyklos atstovų susitikimą dėl perspektyvų tęsti ugdymą mūsų Dailės mokykloje.
O Nazarui padėjome užmegzti ryšį su Alytuje veikiančios šokių studijos vadovais“, – pasakojo D. Vasiliauskas.
Švietimo sistemai – iššūkių lavina
Mokyklos atstovai prisipažįsta, kad šiems vaikams organizuoti formalųjį ugdymą – tikrų tikriausias iššūkis. Be to, tai reiškia ir augančius krūvius mokytojams.
„Pirmiausia kontaktas su ukrainiečiais vaikais prasidėjo nuo pokalbio apie tai, kur ir ką jie mokėsi, kas sekėsi, o kas ne, kokie yra užsienio kalbų įgūdžiai, galiausiai – ir kokie pomėgiai.
Abu mokiniai buvo priskirti į pirmas gimnazijos klases.
Mūsų patirtis – dar labai nedidelė, tačiau labai stengiamės, kad vaikai iš Ukrainos pas mus jaustųsi gerai.
Pavaduotojos dėlioja ugdymo planus, nes ukrainiečiai ne visus pas mus dėstomus dalykus mokėsi savo šalyje. Pirmiausia stengsimės padėti stiprinti jų lietuvių kalbos žinias. Kol kas – tai tik pirmosios pažintinės pamokos. Nauja ir vaikams, ir mokytojams“, – kalbėjo D. Vasiliauskas
Apie tai, kaip sekasi susitvarkyti su netikėtais iššūkiais ir kaip pavyksta organizuoti ukrainiečių vaikų ugdymą, pasakojo Alytaus Jotvingių gimnazijos pavaduotojos ugdymui Renata Romanovienė ir Nijolė Makštutienė.
Mokytis į Lietuvos ugdymo įstaigą užsienietis priimamas į bendraamžių klasę.
„Žinoma, Ukrainos švietimo sistema nuo mūsiškės skiriasi, todėl sudėtinga įvertinti ir šios šalies vaikų mokymosi lygį.“, – teigė R. Romanovienė.
Reikėtų pažymėti, kad Ukrainoje vidurinis ugdymas vyksta 11, o ne 12 metų kaip Lietuvoje. Be to, Alytaus Jotvingių gimnazijos atstovai pažymėjo, kad nors Ukrainoje anglų kalbos vaikai mokomi jau nuo pirmos klasės, tačiau jų šio dalyko žinios yra labai ribotos.
Taip pat nuo karo bėgę ukrainiečiai dažnu atveju su savimi neturi jokių dokumentų, kurie leistų orientuotis apie vaikų išsilavinimo lygį.
Pamokos ukrainiečiams organizuojamos lietuvių kalba, todėl ir šiam dalykui bus skiriamas ypatingas dėmesys visais įmanomais būdais. Alytuje jau planuojama organizuoti viešus lietuvių kalbos kursus tiek vaikams, tiek suaugusiems.
„Mes mokykloje ukrainiečių lietuvių kalbos mokymui skirsime dvi papildomas valandas. Tikimės, kad iki rugsėjo pirmos dienos jiems pavyks įgyti tam tikrą lietuvių kalbos lygį ir tada jau bus galima pradėti mokytis ir kitų dalykų. Žinoma, numatytos ir tam tikros išimtys, tarp jų – ir vertinimo procesas. Gali būti atleidžiama nuo kai kurių dalykų vertinimo, taip pat gali būti vertinama ne pažymiais“, – pasakojo R. Romanovienė.
Ukrainiečių ugdymui siūlo steigti specialias klases
N. Makštutienės nuomone, racionaliausia būtų formalųjį ugdymą ukrainiečiams vaikams organizuoti įsteigus specialias klases jiems, o ne integruoti juos į lietuvių klases, kur jų ugdymas apsunkinamas dėl kalbos barjerų.
Pasak N. Makštutienės, būtent todėl iki šių mokslo metų pabaigos ukrainiečiams vaikams mūsų mokyklose svarbu adaptuotis, o rimtesnį jų mokymą bus galima pradėti jau tik nuo kitų mokslo metų.
Su kalbos barjero iššūkiais susidurti tenka ir pedagogų bendruomenei, mat ne visi geba laisvai bendrauti rusų kalba.
„Tam tikra prasme šioje situacijoje galime įžvelgti ir pliusų, mat tai mūsų švietimo bendruomenę skatina labiau naudotis skaitmeninėmis vertimo priemonėmis, atnaujinti rusų kalbos žinias. Galiausiai ir vaikai mokosi bendrauti su užsieniečiais. Kai kurie jų pasisiūlė globoti ukrainiečius mokykloje“, – pasakojo R. Romanovienė.
Alytaus Likiškėlių progimnazijai vadovavęs D. Vasiliauskas buvo čia jau keletą metų veikiančio Lietuvybės centro steigimo iniciatorius. Nors šio centro misija yra padėti integruotis iš užsienio į Lietuvą sugrįžusių šeimų vaikams, ši patirtis neabejotinai galėtų pasitarnauti ir sprendžiant iššūkius dėl ukrainiečių vaikų integracijos.
Tikisi ir ministerijos sprendimų dėl papildomo finansavimo
Pasiteiravus, kiek dar Ukrainos vaikų galėtų priimti Alytaus Jotvingių gimnazija, direktorius D. Vasiliauskas neslepia, kad jau dabar mokykla braška, tačiau priimti dar šiek tiek vaikų galėtų, nors tai reikštų ir ženkliai didesnį krūvį pedagogų bendruomenei.
„Klasėse formuodavome daugiausiai po 28 vaikus, tačiau jau dabar matome, kad norinčiųjų mokytis mūsų gimnazijoje yra žymiai daugiau, tad gali tekti klases komplektuoti ir po 30 vaikų.
Kuo daugiau vaikų klasėse, tuo sudėtingiau dirbti“, – kalbėjo N. Makštutienė.
R. Romanovienė pridūrė, kad tai reikalauja iš naujo peržvelgti metodikas, daugiau pasiruošti.
„Visus išvardintus iššūkius pedagogų bendruomenė kaip nors įveiks, tačiau ne mažiau svarbu kalbėti ir apie atitinkamus ministerijos sprendimus, susijusius su papildomu apmokėjimu už išaugusius darbų krūvius, nes reikės ir papildomų pamokų, ir papildomų rankų“, – kalbėjo R. Romanovienė.