Seimo narys V. Bakas su nauja partija – į regionus: steigs skyrius ir dalyvaus savivaldos rinkimuose

Seimo narys Vytautas Bakas.Alytaus krašte vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys Vytautas Bakas tikina jau nuo pat kadencijos pradžios siekiantis aiškaus tikslo – atrakinti savo atstovaujamo Alytaus regiono ekonominį potencialą. Su Sauliaus Skvernelio komanda toliau žengiantis politikas tikino, kad ši politinė jėga sieks stiprinti ir regionų politiką, taip pat jau netrukus visose Dzūkijos savivaldybėse bus atidaryti partijos „Vardan Lietuvos“ skyriai ir bus pristatomos jų veiklose dalyvausiančios asmenybės, kurios be jokių abejonių vėliavą neš artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

Ar praėję metai Jums kaip Seimo nariui, atstovaujančiam Alytaus kraštą, buvo produktyvūs?

Manyčiau, kad praėję metai man buvo išties produktyvūs.

Eidamas į rinkimus turėjau ir tebeturiu labai aiškų tikslą – darbotvarkė Alytaus kraštui ir Lietuvai.

Pagrindinis tikslas, kurio su kolegomis siekiau praėjusiais metais ir ketinu šį darbą tęsti, yra atrakinti Alytaus ekonominį potencialą.

Ekspertai, analitikai akcentuoja, kad Alytaus apskrityje – silpna ekonomika, sukuriamas vienas mažiausių BVP, mažos užsienio investicijos ir silpnai išplėtoti ekonominiai ryšiai. Prie mažo Alytaus krašto ekonominio augimo prisideda ir žemas verslumo lygis. Visa tai lemia, kad žmonės gauna mažas pajamas, kurios išlieka vienos mažiausių šalyje.

Mano išvardintų problemų sprendimas pirmiausia prasideda nuo savivaldos, tačiau ne mažiau svarbus bendradarbiavimas ir su Seimu bei Vyriausybe. Kyla nemažai iššūkių, kaip atrakinti tą Alytaus ekonominį potencialą, o čia – stiprios tradicijos, gera geografinė padėtis, darbštūs žmonės, nedideli atstumai.

Tam, kad šia kryptimi galėtume judėti, subūriau Dzūkijos bičiulių parlamentinę grupę, kurią sudaro daugiau nei 10 Seimo narių. Siekiame būti tarpininku tarp savivaldos ir Vyriausybės, todėl į virtualų susitikimą sukvietėme apskrities savivaldybių merus, ministrus, ekonomikos stiprinimo, investicijų pritraukimo ekspertus. Susitikimo metu buvo suformuluotos rekomendacijos Alytaus kraštui.

Labai džiaugiuosi, kad kartu su krašto merais mums pavyko išsiderėti dėl kelio Alytus-Kaunas ankstyvesnės rekonstrukcijos nei buvo planuota. Šis kelias labai svarbus ekonominei plėtrai.

Nuo padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro prabėgo daugiau negu dveji metai. Jūs ėmėtės padėti „Ekologistikos“ darbuotojams dėl galimybės atgauti darbo užmokestį ir išmokas už prastovas dėl gaisro. Ar šis klausimas šiandien kaip nors pajudėjo į priekį?

Ėmiausi padėti ne tik „Ekologistikos“ darbuotojams, bet ir susitvarkyti su migrantų krizės pasekmėmis. Ilgą laiką savivaldybės turėjo savo lėšomis finansuoti jų išlaikymą, buvo delsiama atsikaityti su savivaldybėmis, todėl registravau įstatymo pataisas, įpareigojusias Vyriausybę kompensuoti išlaidas ir žalą, kurią dėl ekstremalios situacijos patiria savivalda. Tai palietė ir „Ekologistikos“, ir migracijos krizės situaciją.

Deramės su Finansų ministerija, kad „Ekologistikos“ darbuotojų prarastos pajamos būtų kuo greičiau finansuotos. Kol kas nei ministerija, nei Vyriausybė to padaryti neskuba. Mano inicijuotos įstatymo pataisos gali būti taikomos ir atbuline tvarka, tad jeigu žmonės kreipsis į teismą, jie turės galimybę gauti atlygį už „Ekologistikos“ padarytą žalą gaisro metu.

Dirbote ir ties chemijos pramonės gamyklos atsiradimo Alytuje klausimu. Ar šioje istorijoje galutinai padėtas taškas ir kaip vertinate tokią šios istorijos baigtį?

Stebiu šią situaciją per licencijas išduodančią Aplinkos apsaugos agentūrą. Mano žiniomis, kol kas chemijos gamyklą statyti ketinę investuotojai netęsia procedūrų. Ar tai yra gerai, ar blogai, nežinau. Be abejo, nesinorėtų, kad dėl nesusipratimų ar norų apeiti procedūras, Alytus netektų investicijų, bet kartu nesinorėtų, kad jos darytų žalą žmonių sveiktai, interesams.

Procesas yra sustojęs, bet neturiu duomenų, kad investicijų iš viso būtų atsisakyta.

Mano misija šioje istorijoje buvo ne sustabdyti investicijas, o paskatinti bendrauti su gyventojais, paaiškinti savo sprendimus. Mano įsitikinimu, šie procesai turėtų vykti žymiai skaidriau.

Kaip vertinate ir Alytų paliesiančią planuojamą sveikatos apsaugos srities reformą? Ar derėtų į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės dalininkų gretas priimti Sveikatos apsaugos ministeriją?

Alytus yra regiono centras ir dabar ypač svarbus pandemijos akivaizdoje. Jeigu steigėjai pagerins paslaugų kokybę, tuomet abejonių tai nekelia, bet tai turi jausti gyventojai, ligoninės pacientai.

Gaila, kad savivaldai nepavyko įgyvendinti Chirurgijos skyriaus renovacijos projekto Vyriausybės skirtomis lėšomis ir dabar savivaldybė priversta skolintis ir tai įgyvendinti iš skolintų pinigų.

Kodėl, Jūsų manymu, reikėjo stabdyti Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro reorganizacijos planus?

Jeigu žvelgsime į bendrą šalies politiką, tai Lietuva stengiasi plėtoti reabilitacijos paslaugų teikimą. Tai galėtų būti ir viena iš Alytaus sričių, kur būtų galima kurti darbo vietas ir gauti pajamų už šios srities paslaugas.

Į mane kreipėsi žmonės, kurie tame centre gauna slaugos paslaugas ir jie nerimavo dėl savo ateities, nes neturi kur išsikelti. Mano įsitikinimu, ši idėja jos iniciatorių buvo nepamatuota.

Žmonės negali to sužinoti iš žiniasklaidos ar kitų antrinių šaltinių. Tai turėtų būti pradėta nuo pokalbių su tais žmonėmis, kuriems tos paslaugos teikiamos, kurie ten dirba.

Mano žiniomis, dabar į konsultacijas dėl Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro yra įtraukta ir neįgaliųjų bendruomenė.

Pastaruoju metu Alytus vis sulaukia investuotojų ir jų planų kurti darbo vietas. Kaip vertinate Alytaus ateitį ir ekonomines perspektyvas? Ar jos išties tokios optimistiškos, kaip gali pasirodyti iš viešosios savivaldos pateikiamos informacijos?

Kaip jau minėjau, Alytaus kraštas turi daug neišnaudoto ekonominio potencialo. Tam, kad įvyktų ekonominis proveržis, vertėtų atkreipti dėmesį į investuotojams reikalingus žemės sklypus, taip pat turėtų būti skaidriai teikiamos viešosios paslaugos vieno langelio principu ir ne mažiau svarbu aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Labai svarbus aspektas yra vidinis susitarimas. Laisvosios ekonominės zonos steigimas yra įstrigęs ir tai yra labai blogai. Lietuva neturi šimtą ir daugiau ha siekiančių laisvų plotų, O Alytus tokią erdvę turi. Šiuo metu aerodromo teritorija dirvonuoja, ten net žolė kartais nenupjaunama. Neturime nei aerodromo, nei vietos, į kurią galėtų ateiti verslas. Man labai gaila, kad vyksta daug ginčų be jokio rezultato, o kadencija jau baigiasi. Kol vengiama spręsti šį klausimą, investicijos Alytaus kraštą aplenkia ir toliau čia dominuos mažos pajamos, o žmonės galimybių užsidirbti ir gyventi ieškos kituose miestuose.

Jeigu vietos valdžia susitartų, tai dar galima būtų suremti pečius kartu su Dzūkijos bičiulių grupe, su „Investuok Lietuvoje“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir suspėti šį tą nuveikti, kad ateitų investicijos. Tiek savivaldos valdantieji, tiek opozicija privalo susitarti.

Ekspertai pastebi, kad dabar darbas šia linkme orientuotas į mažas įmones, veikiančias mažą pridėtinę vertę kuriančiose srityse.

Jeigu miesto valdžia atiduota savo žemę verslui, labai svarbu, kad  miestas išsireikalautų ir įsipareigojimų, juk tai yra brangus savivaldos turtas. Mažų mažiausiai investuotojas turi įsipareigoti darbuotojams mokėti ne mažesnį darbo užmokestį nei Lietuvos vidurkis. Negalime leisti būti tik pigios darbo jėgos kraštu. O ir negalime leisti, kad investuotojams išnuomotos žemės nedirvonuotų metų metus. Taip pat turėtų būti aiškiai apibrėžta atsakomybė investuotojui, jeigu jis savo įsipareigojimų nesilaiko.

Priėmėte sprendimą įsitraukti į Sauliaus Skvernelio komandą. Kas lėmė tokį Jūsų žingsnį?

Tam, kad kaip politikas galėčiau atstovauti savo rinkėjus ir savo idėjas, būtinas veikimas komandoje. Žinoma, labai svarbi piliečių parama, jos neiššvaistyti, atliepti lūkesčius, todėl privalau dalyvauti frakcijoje, kurioje yra panašias problemas matančių bendražygių. Šioje frakcijoje yra daug vienmandatėse rinktų žmonių ir didžiąją mūsų darbotvarkės dalį sudaro klausimai, susiję su regionų reikalais.

Tam, kad galėtume užtikrinti idėjų tęstinumą, kilo mintis burtis į partiją ir taip stiprinti žmonių atstovavimą.

Šiuo metu vyksta partijos steigimo darbai. Tai, kad Lietuvai reikalinga politinė jėga, kuri atstovautų socialinio jautrumo sritį – centro kairės idėjas, rodo į jos steigimą įsitraukę net 2,5 tūkstančio steigėjai. Jie yra iš visų regionų.

Ar yra planų ir Alytuje atidaryti judėjimo „Vardan Lietuvos“ atstovybę? Kada galima tikėtis?

Man džiugu, kad ši būsima partija paramos sulaukė ir iš Alytaus miesto ir į jos gretas prisijungė 40 įvairių kompetencijų žmonių, valstybės tarnautojų, verslininkų, esamų ir buvusių politikų. Po sausio 29 dieną įvyksiančio steigiamojo partijos susirinkimo bus steigiami ir partijos skyriai miestuose. Jų bus ir Alytuje, ir Alytaus rajone, ir Lazdijuose, ir Druskininkuose, ir Varėnoje.

Labai tikiuosi, kad vienas svarbiausių skyriaus tikslų Alytuje bus įveikti regiono atskirtį ir atrakinti ekonominį krašto potencialą.

Ar yra į komandą besijungiančių Alytaus miesto politikų? Kokias pavardes  judėjimo „Vardan Lietuvos“ Alytaus skyriuje matysime?

Po partijos ir skyrių įsteigimo planuojame prisistatyti gyventojams, tada ir detalizuosime asmenybes.

Po metų vyks savivaldos rinkimai, o tiesioginiams merų rinkimams iškilusi rimta grėsmė. Kaip tai vertinate?

Tiesioginių merų rinkimų žmonės siekė daugelį metų, todėl svarbu tai ir išsaugoti. Vengiama priimti sprendimus ne tik dėl tiesioginių merų rinkimų, bet ir merų įgaliojimų. Dabar bandoma siūlyti tokius neapibrėžtus, neaiškius siūlymus, už ką meras turės būti atsakingas.

Mūsų vienas didžiausių iššūkių ir bus išsaugoti, apginti savivaldą ir demokratiją. Mūsų frakcija darys viską, kad merus ir toliau rinktume tiesiogiai, o išrinktas meras gautų realius, o ne išplautus tarybos pirmininko įgaliojimus.

Žinoma, dėmesio skirsime ir pirmo lygio savivaldai – seniūnaičių, bendruomenių įgalinimui.

Taip pat sieksime didesnio savivaldos finansinio nepriklausomumo.

Ar „Vardan Lietuvos“ turi kokių nors ambicijų dalyvauti rinkimuose? Gal jau turite nusimatę ir kandidatą į merus?

Galiu tik patikinti, kad Alytaus kraštas bus atstovaujamas steigiamajame partijos suvažiavime, o skyriai tam ir kuriasi, kad siektų dalyvauti rinkimuose ir atstovauti rinkėjus. Tik po steigiamojo susirinkimo bus steigiami skyriai, kuriuose bus renkami kandidatai, rengiamos programos, o galiausiai bus prisistatoma visuomenei.

Ačiū už pokalbį!

Panašūs įrašai:

3 komentarai apie “Seimo narys V. Bakas su nauja partija – į regionus: steigs skyrius ir dalyvaus savivaldos rinkimuose

  1. Pats kaip į Seimą nuo Alytaus miesto rinktas yra ir Seimo Žmogaus teisių komiteto narys. Ir kaip Seimo narys turi atlikt parlamentinę kontrolę kaip Alytuj užtikrina žmogaus teises Alytuj. Vienok dauguma žmogaus teisių pažeidimų per prasiskverbiančių mobingų atvejų slopinimus, konkrečioj teismo civ. byloj Nr.2-952-292/2017 kur tiesiog teisme politikas po privačiu kaltinimu iki nualpimų blūdina prieš neįtonkantį alytiškį dėl klausimų apie aerodromą atvirai triadom- kas ubagui davė teisę aiškint, klaust, blogo linki neišsimokėt..- nepastebi? Nėra konkrečioj situacijoj iniciatyvų atstatyt teisingumą. Kodėl nebando net savo atstovaujamam Alytuj užtikrint konstitucinių žmogaus teisių galiojimą?

  2. Apsurdas kai tokia politinė asmenybė bando kažką įrodinėti. Konservatoriai liepė šitas daro. Ir šiandien balsavime išdavė Lietuvą dėl trijų raidžių įteisinimo. O ir žmonės rinko tikėjosi kad matys ir gaus pagalbos kai reiks bet visai jo niekur nėra, Šarknickas žymiai daugiau padaro nei jis. Gėda dėl Bako kad jis tik marionetė.

  3. Seimas vykdo parlamentinę kontrolę visų institucijų, kaip laikosi įstatymų. Tvirtina teismų ir kitų metines veiklų ataskaitas. Ko dejuoja, kad aerodrome žolė želia? Ko nemato ir nevertina, kad į teismą įtartinai įvelta ir vilkinama? Tuo trukdoma per tarybą kuo operatyviau miesto labui sprest? Tiek nuslopintų mobingų atvekų ir kur požymiai žmogaus teisių pažeidimų, nors Seime ir Žmogaus teisių komiteto narys? Kažkoks ir popierinio lygio ir realiose situacijose kaip ir vengia jų matyt, vertint, pagal kompetenciją imtis iniciatyvų gerint. O valdžioje būti nori. Realiai dirbt ne.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.