Artėjant Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienoms, masiškai tvarkomos kapavietės, virstančios gėlių ir žvakių liepsnų jūromis. Alytiškė floristė, turinti savo studiją „Florus LT“, Jūratė Stučinskienė pastebi, kad lietuviai vis dar linkę surengti gražiausių kapų varžybas ir dažnai sprendžia dilemas – dirbtinės ar gyvos gėlės, kokias spalvas rinktis ir kaip jas derinti. Moteris pabrėžia, kad taip besivaržant neretai pamirštama šių dienų prasmė, o skoningai ir saikingai sutvarkyti kapavietes galima laikantis paprasčiausių mūsų senolių išminties ir tradicijų.
„Pastebime, kad populiarėja profesionalų sukurti kokybiški darbai – gėlių kompozicijos, sukurtos iš natūralių gamtoje surastų medžiagų. Žinoma, tokie darbai kartais kainuoja nemažai ir ne visi gali sau leisti juos nupirkti. Tačiau tokius darbus galima pasidaryti ir patiems, tereikia žinoti keletą taisyklių“, – kalbėjo floristė.
Pasak jos, pirmiausia svarbu apsispręsti dėl spalvų derinių. Tradiciškai naudojamos gedulo spalvos: gelsva, žalios ir baltos spalvos deriniai, pilkos spalvos atspalviai, violetinė, alyvinės-bordo spalvos atspalviai. Vengti reikėtų ryškių spalvų ir kontrastinių spalvų derinių. Saugiausia rinktis vieną spalvą ir naudoti jos atspalvius.
Kompozicijas reikėtų derinti prie antkapio ir jau esančių gėlių, kapo formos. Floristė siūlo kompozicijoms rinktis gamtines medžiagas, nes tai darydavo ir senovės lietuviai. Tai galėtų būti įvairių augalų šakos, džiovintos gėlės, samanos, kankorėžiai, gilės, kaštonai, lapai, rudeninės uogos, medžių žievės, visžaliai augalai. Komponuoti galima su viržiais, chrizantemomis, perkūnropėmis, bergenijos lapais.
Galima rinktis įvairias kompozicijų formas, kurios turi ir skirtingas reikšmes. Pagalvėlės forma simbolizuoja harmoniją, ramybę, be to, į kitą pasaulį iškeliaujame su pagalvėle. Širdelės forma simbolizuoja meilę, vainiko – amžinybę, kryžius – pagrindinis krikščionybės simbolis, lydintis mus per visą gyvenimą, pusmėnulio forma simbolizuoja nutrūkusį gyvenimo ratą.
Pasak floristės, visa tai atėjo iš mūsų senolių išminties ir tradicijų, kurių ir reikėtų laikytis.
„Kalbant apie gedulą, kapų priežiūrą, ieškoti naujų tendencijų nereikėtų, nes viskas vis tiek galiausiai atsimuša į mūsų senolių tradicijas, todėl manau, kad tie patys dalykai šioje srityje bus aktualūs ir ateityje“, – įsitikinusi J. Stučinskienė.
Kompozicijos turėtų būti žemos, pernelyg neiškeltos, kad neužgožtų antkapio, neišvartytų vėjas.
„Mes vis dar sprendžiame dilemą – gyvos ar dirbtinos gėlės, tačiau vienareikšmiško atsakymo nėra. Jeigu labiau norisi ilgaamžiškesnės kompozicijos, tada reikėtų rinktis dirbtines gėles. Reikėtų rinktis geros kokybės, kurios atrodytų panašios į gyvas gėles. Siūlome vengti ryškių, neoninių, kontrastinių spalvų gėlių. Gyvos gėlės gražu, mažiau teršia gamtą, tačiau greitai nušąla ir praranda išvaizdą. Tačiau svarbiausia yra ne dairytis, kieno puokštė, kompozicija ar kapas gražesnis, o prisiminti ir aplankyti, nuoširdžiai pasimelsti prie kapo. Užtenka vienos žvakelės arba gėlės žiedelio. Kapų aplinka turi spindėti ramybe, o ne spalvomis“, – kalbėjo J. Stučinskienė.
Pasak jos, geriausia būtų, kad giminaičiai susitartų dėl vienos bendros gėlių kompozicijos, o kiti atėję prie kapo uždegtų tik po vieną žvakelę. Priešingu atveju rizikuojama kapą paversti gėlių darželiu, kuriame vyraus tiek spalvų įvairovė, tiek kapavietė gali atrodyti perkrauta. Praėjus savaitei ar dviem viską tenka nurinkti nuo kapų ir išmesti.
Kapaviečių apsodinimui tinka tos pačios chrizantemos, viržiai, perkūnropės.
Alytuje daugiau nei metus veikiančioje studijoje „Florus LT“ kapavietėms skirtų kompozicijų išties nestinga, o čia plušančios floristės negaili patarimų ir patiems kompozicijas pasigaminti užsimojusiems pirkėjams.
Naujienų portalas „Dzūkijos veidas“, bendradarbiaudamas su studija „Florus LT“, artėjant Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienoms, pagerbė dviejų Lietuvos savanorių, alytiškių – Antano Juozapavičiaus ir Artūro Sakalausko – atminimą ir jų kapus papuošė floristės J. Stučinskienės kurta dekoracija.
