Alytaus sporto ir rekreacijos centras (ASRC) turi naują, jauną, perspektyvų rankinio trenerį Tadą Stankevičių (30 m.), kuris neseniai baigė profesionalaus sportininko karjerą užsienyje, o gyvenimui ir tolesnei karjerai pasirinko Alytaus miestą, nors sąsajų su Dzūkijos sostine jis praktiškai neturėjo. Treneris papasakojo, kas jį paskatino rinktis Alytų, koks yra profesionalaus rankininko gyvenimas ir koks turi būti treneris, kad išugdytų jaunųjų talentų bei pasiektų užsibrėžtų aukščiausių tikslų.
Profesionalo patirtis – spalvinga
Antradienį teneris T. Stankevičius jau turėjo pirmąją rankinio treniruotę su 7-10 metų amžiaus berniukais. Į treniruotę jų susirinko aštuoni, tačiau tai dar ne viskas. Profesionalas lankosi Alytaus miesto mokyklose, kur prisistato pradinių klasių mokiniams bei juos supažindina su rankinio sportu, jo pagrindais, o treniruotėse žada mokyti jo paslapčių.
Sėkmės istorijos sporte ne vieną įkvepia rinktis vieną ar kitą sporto šaką. Treneris Tadas galėtų būti vienas tų įkvepiančių herojų, nes jo kaip profesionalaus sportininko patirtis išties spalvinga.
Savo kaip rankininko karjerą jis pradėjo gimtajame Panevėžyje. Sulaukęs 19-os, išvyko į Klaipėdą, kur žaidė daugiau nei tris sezonus, o vėliau atsivėrė užsienio vandenys, kur ir prasidėjo jo kaip profesionalaus sportininko kelias. Pirmiausia jis žaidė Ukrainoje, vėliau – Rumunijoje. Buvo trumpam sugrįžęs į Lietuvą, kur rankininko karjerą tęsė Alytuje ir su komanda net laimėjo Lietuvos rankinio čempionatą. Tada ir įvyko pirmoji artimesnė pažintis su Dzūkijos sostine, o anuomet užsimezgę ryšiai su treneriais bei žaidėjais tęsėsi iki šiol. Vėliau keliai nuvedė į Prancūziją ir galiausiai jo laukė Suomija, kur jam teko treniruoti vaikus.
Jis jau dešimt metų atstovauja nacionalinei Lietuvos rinktinei.
Gyvenimas – užimtas, bet lengvas
Pasiteiravus, koks yra profesionalaus rankininko gyvenimas, Tadas vienareikšmiškai patikino, kad pakankamai užimtas, su mažai laisvalaikio. Rytai ir vakarai būna užimti treniruotėmis, o tarp jų – laikas atsigauti. Mitybos ir poilsio režimas yra ypač svarbus, nes nuo to priklauso ir sveikata.
Rankinio sportas, pasak Tado, yra ganėtinai grubus, kontaktinis, greitas ir dinamiškas, todėl neišvengiama įvairių traumų. Dažniausios būna raiščių, čiurnų patempimai, pečių, riešų traumos. Vienos sunkesnių – kelio kryžminio raiščio traumos. Tadas ir pats traumų turėjęs daugybę.
„Iš kitos pusės, rankininko gyvenimas yra lengvas tuo, kad nereikia nieko galvoti, viską sudėlioja treneris. O ir uždirbti tikrai galima, žinoma, mažiau negu krepšininkai ar futbolininkai“, – pasakojo sportininkas.
Pasirinkimą sudėliojo aplinkybės
Nors Tadas yra panevėžietis ir su Alytumi artimesnių sąsajų turėjo mažai, Dzūkija jam paliko labai gerą įspūdį. Artimiau su šiuo regionu jis susipažino per savo žmoną, kuri yra kilusi nuo Lazdijų krašto. Visos šios aplinkybės turėjo reikšmės priimant sprendimą grįžus iš užsienio tolesnį gyvenimą kurtis Alytuje, kur ir sporto bazės yra išvystytos ganėtinai aukštame lygmenyje. Tadas Alytuje gyvena jau antrą mėnesį.
„Neįsivaizdavau savęs gyvenančio kuriame nors didmiestyje, norėjosi ramesnio miesto. Alytuje radau viską, ko man reikia. Čia paprasta ir lengva gyventi“, – sakė T. Stankevičius.
Koks turi būti rankininkas?
Dabar jis turi tikslų pasidalinti savo patirtimi su jaunąja karta, padėti atsiskleisti talentams ir juos išugdyti.
„Visos Lietuvos kontekste Alytaus rankinis yra ganėtinai stiprus. Vaikai čia irgi ruošiami profesionaliai, todėl ir su šiuo sportu Alytuje yra nemažai perspektyvų, juolab kad veiklų pasirinkimuose šis sportas yra ganėtinai populiarus“, – sakė treneris ir pridūrė, kad didelę dalį šio sporto populiarumo nuopelnų reikėtų skirti Alytaus vyrų rankinio komandai, kuri yra matoma ir parveža daugybę medalių.
Pasiteiravus, kokių savybių reikia rankininkui, treneris tikino, kad tai dažnas klausimas, tačiau į jį atsakyti sudėtinga, mat rankinio sportui tinka bet kokio ūgio ar sudėjimo žmogus. Esą rankinyje yra daugybė pozicijų, kuriose galima išnaudoti skirtingas savybes.
„Kaip ir kiekviename sporte, tai ir rankinyje labai svarbus užsispyrimas, disciplina ir motyvacija. Be šių trijų dalykų nieko nebus. Labai svarbus ir trenerio vaidmuo, kad jis pajaustų, kada prireikia motyvacijos, tačiau kartu ir neperspausti“, – sakė T. Stankevičius.
Treneriui – tik aukščiausi tikslai
O koks turėtų būti geras treneris? Pasak Tado, jis turėtų būti motyvuotas, kantrus, kelti sau tik aukščiausius tikslus, gebėti bendrauti, palaikyti ryšį ir spinduliuoti pozityvią energiją. Geras treneris turi norėti mokytis ir tobulėti kartu su vaikais ir svarbiausia būti jiems geru pavyzdžiu.
Nors treneris šiuo metu dar tik renkasi vaikų komandą, jis viliasi, kad pavyks išugdyti talentų, gal net su komanda pasiekti reikšmingų pergalių. Esą svarbiausia pastebėti talentus ir juos kreipti tinkama linkme.