Alytaus rajone, Verebiejų kaime, esantis riešutų sodas – vienas didžiausių Lietuvoje. 20 ha plotą užimančiame jauname riešutmedžių ūkyje jau prasidėjo maloniausia visų metų darbų dalis – derliaus ėmimas. Sodininkystę nuo 60 trešnių sodinukų pradėjusio sodininko Mariaus Žėko sode dabar auga apie 4 tūkst. trešnių ir dar apie 11 tūkst. riešutmedžių. Šalta žiema ir šaltas pavasaris nieko gero jauno sodo derliui nežadėjo, tačiau rudeniop sodas vyrą ėmė ir nustebino.
Į sodininkystę – nuo 60 iki 15 tūkst. sodinukų
Mariaus sodininkystė prasidėjo visai ne nuo riešutų, o nuo trešnių. „Trešnės man visada patiko. Tai viena skaniausių ir geriausių uogų. Sugalvojau, kad reikia jų pasisodinti dėl savęs. Pradėjau nuo 60 medelių su mintimi, ko nesuvalgysiu, tą parduosiu. Antraisiais metais užsodinau visą sklypą – apie 300 medelių, iš kurių daug neprigijo. Trečiaisiais metais užsodinau jau visą hektarą. Tai buvo tik mano laisvalaikio užsiėmimas, nes dirbau samdomą darbą. Kuo toliau, tuo labiau sodininkystė man ėmė patikti ir sugalvojau dar plėstis, tačiau vien su trešnėmis labai didelė rizika dėl nušalimų. Tėvas pasiūlė sodinti riešutmedžių. Taip jau sutapo, kad tuo metu kaip tik buvo dalijama Europos sąjungos parama, teikėme paraišką ir gavome finansavimą. Šiandien mano sodas nuo 60 medelių išsiplėtė iki 15 tūkst. arba jau trisdešimt hektarų“, – pasakojo sodininkas.
Virš 8 hektarų jo sodo užima trešnės, o 21 – riešutmedžiai ir tai yra didžiausias sodų ūkis Alytaus rajone. M. Žėkas didžiąją dalį sodo užsodino Halės milžinais, tačiau paįvairinimui yra ir Barselos, Kosfordo ir Trapezonski veislių.
Taip išplėtus sodą, samdomą darbą Mariui teko apleisti ir pradėjo dirbti tėvo Algio Žėko žemės ūkio bendrovėje „Atžalynas“.
Pirmieji metai – be poilsio
Milžiniškame sode Marius kol kas triūsia vienas ir kol dar jaunas sodas, viską suspėja. Tik pomedžių priežiūrai prašosi pagalbos. Ateityje neišvengiamai teks samdyti žmonių. O darbo nuo ryto iki vėlyvo vakaro išties netrūksta. Didelė pagalba Mariui yra jo ūkininkaujančio tėčio technika.
Pirmieji sodininkystės metai buvo išties sudėtingi, tad dirbti tekdavo be poilsio, per parą pamiegant vos po tris valandas. Nepaisant to, vyras nesiskundžia, nes darbas sode jam labai patinka ir jaučia didelį malonumą triūsdamas jame.
Pirmieji darbai prasideda nuo ankstyvo pavasario. Labai intensyvus būna augalų purškimo nuo kenkėjų ir ligų laikotarpis, kenkėjams ypač palankus buvo šis pavasaris. Dabar jau prasidėjo trešnių genėjimas, o riešutmedžiai genimi anksti pavasarį pradėjus žydėti žirgynėliams. Daug laiko atima ir tarpueilių šienavimas, bet didžiausią dalį laiko reikia skirti pomedžių purškimui herbicidais.
„Norint nupurkšti visus pomedžius, reikia nueiti 120 kilometrų, todėl šitam darbui pagalbos prašau vieno žmogaus. Rudenį planuojame imtis dar vieno didelio darbo – visus pomedžius apdengti geotekstile, kuri išspręs žolės ravėjimo ir atžalų karpymo problemą“, – pasakojo vyras.
Antraisiais metais sode įsirengus automatinę laistymo sistemą, rankos kiek atlaisvėjo ir dabar poilsiui ir šeimai laiką vyras gali skirti sekmadieniais, o ilgesne pertrauka nuo sodininkystės darbų jis gali pasimėgauti tik žiemą.
Šaltą žiemą iškentusio sodo derlius nustebino
Maloniausia darbų dalis Mariui – derliaus nuėmimas. Šių metų derlius sodininką nustebino, tačiau ne savo gausa. Buvusi labai šalta žiema bei šaltas pavasaris nieko gero nežadėjo, nušalo daug medžių. Tačiau situaciją išgelbėjo miegantys trešnių pumpurai, o riešutmedžių sode situacija taip pat buvo neeilinė – nušalo žirgynėliai, todėl vyras jau nieko gero nesitikėjo. Prasidėjus vasarai, vis tik riešutų užsimezgė ir rudeniop planuojama jų priskinti apie toną. Jau dabar nuskintas derlius šluote šluojamas.
Trešnių šiemet Marius priskynė apie 100 kilogramų.
„Kaip tokiam jaunam sodui ir dar po tokios žiemos, tai derlius ganėtinai neblogas. Kitąmet turėtų būti bent jau kelios tonos riešutų derliaus, tada jau derlių realizuosime per didmeną“, – viliasi Marius.
Sodininkystė vyrui dar yra ganėtinai naujas užsiėmimas, todėl tenka semtis patirties iš šalies. Tokio dydžio riešutmedžių sodų Lietuvoje nėra daug, tad žinių ieškoti tenka tiek kaimyninėje Lenkijoje, tiek klausti vietinių sodininkų patarimų. Tačiau geriausia patirtis yra savo paties klaidos.
Grąža – ketvirtaisiais metais
Marius atkleidė turintis planų savo riešutmedžių sodą kitąmet plėsti dar bent dešimčia hektarų. Jis turi planų ateityje įsigyti ir riešutų surinkimo kombainą, tad derlius jau bus renkamas ne rankomis, o mechanizuotai.
Be to, jis įsigijo trešnių poskiepių, tad bandys pats dauginti sodinukų, kuriais apsodins dar pusę hektaro. Savo auginamai produkcijai sodininkas kelia aukščiausius kokybės reikalavimus, kuriuos tenka derinti ir medžių atsparumo esamoms oro sąlygoms.
Pasak Mariaus, uždirbti iš trešnių ir riešutų sodo tikrai galima, tačiau pirmuosius trejus metus tenka daug investuoti tiek finansų, tiek darbo sąnaudų, vėlesniais metais jau galima tikėtis grąžos.
Kai Marius dirbo samdomą darbą, vakarai ir savaitgaliai būdavo skirti šeimai, tačiau sodininkystė viską apvertė aukštyn kojomis. Pasiteiravus, ar namuose tėčio nepasigenda trimetė dukra ir žmona, Marius prisipažino, kad tenka susidurti su žmonos Sandros pirštų grūmojimais, tačiau pirmasis apčiuopimas derlius ir jo pelnas moters požiūrį sušvelnino.
Marius buvęs bankininkas, o jo darbo patirtis finansų ir pardavimų srityje sodininkystės verslui tikrai pravers.