Valdžios apetitas sklypams – buvo, yra ir bus?

Sklypas Su­dva­jų, Li­kiš­kė­lių ir San­tai­kos gat­vių san­kir­tos te­ri­to­ri­jo­je

Alytaus mieste su žemės sklypais visais laikais buvo tvarkomasi gana įdomiai, reikalai pasisukdavo dar keistesne linkme, kai čia pat pasijusdavo verslo interesų kvapas. Kyla klausimas, ar valdžios apetitas sklypams – per amžius: buvo, yra ir bus?

Prieš beveik du dešimtmečius su dabartine „Maxima LT“ susijusios bendrovės autobusų stotį miesto centre įsigijo tuomečio Alytaus autobusų parko bankroto metu. Naujieji stoties savininkai apmokėjo kelis milijonus litų siekusias autobusų parko skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai.

Tuomet Alytaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus pareigas ėjęs Dobilas Kurtinaitis iki šiol prisimena, kaip savivaldybė liko prie suskilusios geldos, o vertingas sklypas miesto centre už menkus pinigus atiteko privačiai įmonei. Tiesa, jis buvo vienas aktyviausiai besipriešinusių, kad miesto centre neiškiltų milžiniškas prekybos centras, kai sklypas pateko į „Maxima LT“ rankas.

Buvusios Alytaus autobusų stoties teritorija

„Tik po laiko išsiaiškinome, kad per tam tikrą įstatymo spragą, kai rinkos dalyviai galėjo įsigyti įmones, turėjusias įsiskolinimų Mokesčių inspekcijai ir Sodrai, Alytaus autobusų parkas pakliuvo į kartuvių kilpą, o savivaldybė liko kvailio vietoje“, – prisiminė D. Kurtinaitis.

Esą savivaldybė, kasmet autobusų parkui skirdavusi dotacijas, nebuvo informuota apie galimybę perimti šį sklypą, tuo tarpu teismas suteikė senavimo teisę privačiai įmonei. Ir toliau, pasak buvusio tarybos sekretoriaus, situacija tapo nevaldoma, nes senavusi įmonė įsigijo daugiau negu pusę autobusų parko akcijų.

„Aišku, jeigu savivaldybė būtų žinojusi, tai veikiausiai būtų mėginusi gelbėti sklypą – jį įsigijusi už biudžeto, nors jame tuomet ir pūtė vėjai, pinigus, tačiau toks sprendimo projektas tarybai net nebuvo teikiamas. Dėl ko nesuvaikščiojo informacija, kas turėjo interesų ją slėpti, kas su kuo buvo susitarę – nežinau, bet šiandien turime tai, ką turime“, – sakė D. Kurtinaitis.

Šių metų rugsėjį ki­lo kon­flik­tas tarp Aly­taus mies­to me­ro Ne­ri­jaus Cesiulio ir administracijos di­rek­to­riaus Rolando Juo­nio, mat paaiškėjo, kad pastarasis Nacionalinei že­mės tar­ny­bai (NŽT) perdavė per didelius suformuotus sklypus paklausiose miesto vietose. Tokius administracijos direktoriaus veiksmus meras N. Cesiulis vadino neteisėtais ir teigė, kad miesto interesai privalo būti ginami.

Pavyzdžiui, Su­dva­jų, Li­kiš­kė­lių ir San­tai­kos gat­vių san­kir­tos te­ri­to­ri­jo­je esančiame sklype, net aš­tuo­ni skly­pai yra maž­daug 20-60 arų. Alytaus miesto meras kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą prašydamas užkirsti kelią grąžintinų didesnių nei 10 arų žemės sklypų neteisėtai pradėtai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai.

Nors prokurorai, susipažinę su visa medžiaga, ją įvertinę viešojo intereso pažeidimo aspektu, konstatavo valstybinės žemės neracionalaus panaudojimo faktą, tačiau istorija tuo nepasibaigė. Šiuo metu yra at­lie­ka­mas NŽT Aly­taus skyriaus darbuotojų tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas, o tarnybinę nuobaudą – griežtą papaikimą gavusi Alytaus mies­to savivaldybės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros, ur­ba­nis­ti­kos ir že­mė­tvarkos sky­riaus ve­dė­ja Vilma Bartusevičienė kreipėsi į teismą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *