Alytaus rajono ūkininkai savo ateitį mato niūrią: „Bus tušti kaimai ir miestai“

Šalies valdžios planai mokestinėmis permainomis prislėgti ūkininkų pečius perpildė ir Alytaus rajono ūkininkų kantrybės taurę. Šiandien į Alytaus miesto gatves išriedėjo kelios dešimtys protestuojančių Alytaus rajono ūkininkų traktorių. Policijos pareigūnų ekipažų lydima ūkio technikos kolona pajudėjo nuo Pramonės rajono. „Viskas susikaupė į vieną krūvą, sunku morališkai. Atsidūrėme beviltiškoje padėtyje. Iš mūsų tyčiojasi“, – sakė ūkininkai, kurie savo ateitį Alytaus rajone mato niūrią.

Atsisakinėja ūkių

Protestuoti susirinkę ūkininkai savo techniką buvo papuošę plakatais, vėliavomis ir žaliais kryžiais. Palaikyti Alytaus rajono ūkininkų atvyko ir Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas. Tiesa, jis taip pat yra ūkininkas, todėl gerai supranta savo bendražygių nuoskaudas. A. Vrubliaukas su ūkininkais bendravo prie šiltos arbatos su saldėsiais.

Jau ketvirtį amžiaus augalininkyste besiverčiantis Alytaus rajono ūkininkas, buvęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Alytaus skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininkas Romas Kisleravičius teigė, kad žemdirbiai nuolat nuolankiai priimdavo visus jų atžvilgiu priimamus nepalankius valdžios sprendimus, tačiau kantrybės siūlelis jau nutrūko ir tylėti daugiau jau nebegalima.

Alytaus rajono ūkininkas, buvęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Alytaus skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininkas Romas Kisleravičius.

„Daugiau nebesitaikstysime su keliamais mokesčiais, nuolat sunkinamomis darbo sąlygomis. Jau keletas metų iš eilės ūkininkų padėtis tik sunkėja, prie to prisidėjo dar ir pastarieji trys nederlingi metai. Reikėjo kovoti su gamtos iššūkiais – vienus metus talžiusiomis liūtimis ir dvejus metus iš eilės alinusia sausra. Tragiška padėtis tiek gyvulininkystėje, tiek žemdirbystėje. Ūkininkai masiškai pradėjo atsisakinėti savo puoselėtų ūkių. Dėl afrikinio kiaulių maro, kuris palietė šernus, sunaikinti kiaulių ūkiai, ūkininkai dėl gamtos stichijų priversti išparduoti ir į Lenkiją išvežti karves, nes nebeturi joms pašarų“, – kalbėjo R. Kisleravičius.

Iš hektaro – nė trijų tonų

Pasak jo, grūdų kainos šiuo metu yra žemumose, jos krito ne tik šalies, bet ir pasaulinėje rinkoje, Lietuvos ūkininkai kasmet užaugina apie 3-4 milijonus tonų eksportui.

R. Kisleravičius tikino kad derlius ūkininkų nelepino ir šiemet, o per pastaruosius septynerius metus grūdų supirkimo kainos yra žemiausios. Pavyzdžiui, už maistinių geros kokybės kviečių toną supirkimo kaina buvo apie 145 eurai.

Pats ūkininkas šių žieminių kviečių derliumi nesiskundžia, tačiau vasarinių grūdų iš hektaro neprikūlė nė trijų tonų ir šie metai jam buvo nuostolingi. Iš viso jis buvo apsėjęs apie 100 hektarų.

Ūkininkas gerai prisimena, kai dar maždaug 1997 metais dyzelino litro kaina nesiekė 1 lito. O grūdų tona tąkart kainavo apie 5-6 šimtus litų. Tąkart ūkininkams už kurą nebuvo jokių kompensacijų. O dabar grūdų tonos kaina yra apie 150 eurų (500 litų), o su kompensacija ūkininkams dyzelino litras – beveik 60 euro centų (netoli 2 litų).

Nieks neklausė, kaip gyveni, ūkininke

„Valdžios atstovai, ypač prezidentas, nori būti labai geras kažkieno kito sąskaita. Galėtų peržiūrėti viešuosius pirkimus, kur klesti korupcijos klanai, bet ne, lengviau uždėti mokesčius ūkininkams ir gyvenimą gerinti pensininkams. Kam reikia priešinti? Tai vadinama „skaldyk ir valdyk“. Ūkininkai tikrai nėra geriausiai gyvenantis visuomenės sluoksnis. Tos nuolatinės kalbos, kad ūkininkai labai gerai gyvena, kad mes tokie išlaikytiniai, kad mes nieko nesukuriam, tiesiog man nesuprantamos. Pernai metais, kai sumažėjo grūdų derlius, tai kažkodėl tai atsiliepė tiek geležinkeliams, tiek uosto perkrovai. Mes sunkiu prakaitu užsidirbame duoną ir dar uždirbam kitiems. Juk be ūkininkų nebūtų ir didžiųjų prekybininkų, prekiaujančių trąšomis, technika, pašarais. Juk ūkininkai pirkdami visai tai sumoka mokesčius. Kodėl niekas apie tai nekalba? Nė vieno ūkininko nežinau, kuris neturėtų bankuose paskolų, kurios, patikėkit, ne po vieną tūkstantį eurų“, – apmaudą liejo ūkininkas.

Jis pabrėžė, kad vien technika brango ženkliai, o eilinis mažas traktoriukas kainuoja apie 100 tūkst. eurų. Pasak jo, ir naudojimasis Europos sąjungos lėšomis ūkininkų padėties nelengvina, nes reikia investuoti ir nemažą dalį nuosavų lėšų, be to ne mažiau nei penkerius metus ūkininkai spaudžiami įsipareigojimų. R. Kisleravičius retoriškai klausė, kodėl niekas ūkininkų taip ir nepaklausia, nedaro tyrimų, kaip jie gyvena, kaip jiems sekasi.

Ateitį mato liūdną

„Tikiu, kad sugebėsime rasti kompromisą. Ir reikia keisti požiūrį į ūkininkus. Tačiau Alytaus rajono ūkininkų ateitis liūdna, esame nederlingoje zonoje. Gyvulių ūkiai jau beveik sunaikinti, tas pats laukia ir žemdirbių. Bus tušti kaimai ir miestas“, – kalbėjo ūkininkas.

Taiki ūkininkų protesto akcija prasidėjo 11 val., iš Pramonės rajono jie judėjo, Putinų, Kalniškės, Punsko, Santaikos ir Ulonų gatvėmis.

Šia protesto akcija Alytaus rajono ūkininkai kartu su akciją organizuojančiu Lietuvos ūkininkų sąjungos Alytaus skyriumi „Dzūkijos ūkininkas“ siekia atkreipti valdžios dėmesį dėl jiems nepriimtinų mokestinių permainų.

Dėl nuolat sunkinamų sąlygų savotišką protesto akciją rengia visos šalies ūkininkai. Daugelyje Lietuvos vietų, prie magistralinių kelių buvo pastatyti žali kryžiai. Jų yra ir Alytaus rajone.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.