Alytaus rajone gyvenantis Gintaras Petrauskas apželdintojo specialybės niekada nesimokė, tačiau jos paslapčių išmoko keturiolika metų dirbdamas Austrijos dekoratyvinių augalų ūkyje. Grįžęs į gimtinę, jis sulaukdavo daugybės užsakymų ir taip netikėčiausios jo apželdinimo idėjos nugulė ne vieno žymaus žmogaus sodyboje. Šiandien vyras teigia, kad jam tiesiog gyvenime pasisekė atrasti savo mėgstamą veiklą, padėjusią išpildyti ir seną svajonę.
Netikėta galimybė dirbti Austrijoje
Gintaras su savo šeima – žmona Bronyte ir sūnumi – gyvendamas Alytuje, keturių kambarių bute, visuomet jautėsi suvaržytas, svajojo turėti nuosavą namą su tvenkiniu. Ši svajonė tapo daugiau negu realybe. Vyras Alytaus rajone buvusiame plyname lauke ne tik įsirengė rojaus kampelį primenančią sodybą, bet ir pripildė joje gyvybės – ganykloje ganosi dešimtys danielių, voljeruose ryškiausiomis spalvomis puikuojasi įvairių veislių fazanai, o jų kaimynystėje plunksnas kedena mėsinės ir dedeklės vištos, kalakutai.
Kaip teigė Gintaras, jo auginami danieliai ir paukščiai papildo aplinką ir jo kasdienybę: „Danieliai man visada buvo gražūs gyvūnai, mačiau kaip žmonės augina juos Austrijoje. Jie visiškai neagresyvūs, nėra baikštūs. Kiekvienas gyvūnas turi kažką savito. Man gražu, pripildo sodybą gyvybės, man pačiam jie teikia malonumą, atsipalaiduoju su jais bendraudamas“.
Norėdamas padėti greičiau išsipildyti svajonei, jis ieškojo galimybės daugiau uždirbti. Anuomet grindis dėjusiam vyrui netikėtai pasitaikė galimybė išvykti į Austriją dirbti dekoratyvinių augalų ūkyje, nors iki tol nieko bendro su augalais ir apželdinimu jis neturėjo. Vos prasidėjus namo statyboms, jis išvažiavo.
Turėjo ir augalų „reanimaciją“
Vos per keletą mėnesių namas buvo pastatytas ir įrengtas, tačiau vienai su vaiku likusiai Gintaro žmonai aplinka atrodė labai nejauki, tuščia. Vėliau pamažu ją užpildė iš to paties Austrijos dekoratyvinių augalų ūkio parvežti augalai. Lygindamas su Lietuvoje pardavinėjamais želdiniais, vyras tikino, kad jų grožis ir kokybė nė iš tolo neprilygsta tiems, kurie auginami Austrijoje.
Jis namo parsigabendavo net išmetimui pasmerktus, brokuotus augalus, kuriuos bandydavo atgaivinti, prikelti naujam gyvenimui. „Vienas sklypo kampas, už tvenkinio, buvo tikra augalų ligoninė-reanimacija. Vieni išgyvendavo, kiti – ne“, – pasakojo Gintaro žmona Bronytė.
Šiandien Petrauskų sodyboje dekoratyvinių augalų šimtai. Kiekvienam jų kruopščiai parinktos vietos. Paprašius įvardyti apželdintojui labiausiai patinkantį augalą, jis teigė išskirti tokį vieną būtų sunku, tačiau visuomet ypatingai žavisi spygliuočiais.
Sodyboje ne tik buvo pastatytas namas, iškastas tvenkinys, bet ir suręsta medinė pirtis.
Labiausiai ilgėjosi šeimos
Gintaras pasakojo, kad darbas dekoratyvinių augalų ūkyje anuomet buvo labai pelningas ir jam padėjo atrasti savo mėgstamą veiklą. Ten jis išmoko daugybės apželdinimo, augalų auginimo paslapčių ir tai vėliau jam atvėrė kelią dirbti savarankiškai.
„Šis darbas man buvo malonus, nors tikrai nėra lengvas, ir tik tai man padėjo ištverti didelį atstumą ir laiką be šeimos. Dabar aš visiems sakau, jeigu jau važiuoja dirbti į užsienį, tai tik su šeima. Pats nemačiau kaip užaugo mano vaikas, praleidau svarbiausias jo gyvenimo akimirkas. To gailiuosi labiausiai. Kai ateidavo atostogų metas ir ruošdavausi grįžti namo, aš dvi naktis prieš tai nemiegodavau, nes kankindavo jaudulys, kad vėl reiks čia grįžti ir išgyventi tą nemalonų jausmą paliekant šeimą. Net jeigu dabar man mokėtų kad ir tris kartus didesnę algą, aš jau nevažiuočiau ten dirbti“, – tikino vyras.
Darbą Austrijoje jis paliko po patirtos akies traumos. Po operacijos jis tiesiog buvo priverstas ieškoti kitokių darbo sąlygų, kad nekenktų akiai. Padirbėjęs kitoje sferoje kelis mėnesius, jis tiesiog susikrovė daiktus ir visam laikui grįžo pas savo šeimą.
Tendencija – išpuoselėta kiekviena sodyba
Pasiūlymų apželdinti žymių žmonių sodybas Gintarui išties nestingo nei tuomet, nei dabar. „Apželdintojo paslaugos išties nepigios, dekoratyvinių augalų kainos taip pat yra didelės, todėl mano klientai – galintys sau tai leisti žmonės. Apskritai pastebiu, kad dabar kiekvienos sodybos šeimininkai stengiasi gražiai susitvarkyti, išpuoselėti aplinką, jiems svarbus estetinis vaizdas“, – pasakojo vyras.
Šiuo metu Gintaras individualių apželdinimo paslaugų neteikia, nes, kaip pats sakė, jau nori skirti laiko sau, savo sodybai, augintiniams. Tiesa, neatsisako teikti konsultacijų. Be to, namų ūkio darbus tenka derinti su nuolatiniu darbu – prižiūrėti privačios sodybos aplinką.
