Artėjanti vasara reiškia ir prasidėsiantį darbymetį šalies turizmo informacijos centrams – turizmo parodose sudalyvauta, keliautojai pakviesti, lankytinos vietos bei žymūs objektai pasiruošę sutikti jų būrius. Ne išimtis ir Alytaus turizmo informacijos centras, šiltuoju metų laiku dirbsiantis be išeiginių ir švenčių dienomis.
Vieni jo duris praveria dėl informacijos apie įdomias krašto vietas, pramogas ar maršrutus, kitiems prisireikia pagalbos ieškant čia gyvenančių artimųjų ar kapaviečių, treti tiesiog nori įsigyti magnetą žemėlapiui „Surink Lietuvą“, populiarųjį ženklelį „Alytus Myliu“ ar kitų suvenyrų.
Pasak direktorės Lenos Valentaitės-Gudzinevičienės, kasmet į centrą kreipiasi maždaug 6-7 tūkstančiai Alytaus kraštą lankančių turistų, tiesa, praeitais metais jų buvo sulaukta apie 10 tūkstančių – žmones ypač masino iki šiol tebevykstanti ir po Lietuvą keliauti skatinanti akcija „Surink Lietuvą“, kai iš kiekviename aplankytame krašte įsigytų skirtingų magnetų gali surinkti visą Lietuvos žemėlapį.
Alytaus kraštas turistams patrauklus dėl įvairių priežasčių: vieni domisi gamta, kiti – istorija ar kulinariniu paveldu, treti ieško pramogų. „Svarbiausia, kad nuolat turėtume pasiūlyti kažką naujo, – pabrėžia Turizmo informacijos centro vadovė. – Pavyzdžiui, į tas pačias vietas nenuobodu sugrįžti naujais maršrutais, Baltosios rožės tiltas iš naujo atgimė su meilės matuokliu, o Alytaus piliakalnis iškart „kitokiu“ tapo sutvarkius jo prieigas“.
Pasak jos, keliones po regionus dažniau renkasi lietuviai – šeimos, moksleiviai, darbo kolektyvai, pastaraisiais metais juos pamėgo švenčiantys gimtadienius ar kitas šventes, rengiantys klasės susitikimus. Į Alytaus kraštą mėgsta užsukti pravažiuojantys turistai iš kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, apsilanko ukrainiečiai, vokiečiai, danai.
Ir jei lietuviams Alytaus turizmo informacijos centre reikia informacijos, kur galima skaniai pavalgyti ar smagiai praleisti laiką, tai užsieniečiai labiau gilinasi į krašto istoriją, regiono kulinarinį paveldą, tradicijas. „Pastaruoju metu žmonės vis dažniau teiraujasi apie pilis ir dvarvietes, tačiau tokiems neturime ko pasiūlyti, nes šių objektų mūsų krašte tiesiog nėra“, – sako L. Valentaitė-Gudzinevičienė.
Nepaisant to, užsukę į Alytų turi ką čia nuveikti. Štai, pavyzdžiui, aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių Baltosios rožės tiltas jau keletą metų yra Dzūkijos sostinės „vizitinė kortelė“, jį aplanko kone visi atvykę.
Turistų mėgstamas ir Kraštotyros muziejus su visa čia saugoma Dainavos krašto istorija nuo seniausių laikų, legendinę Mirgrausėlės ir Alytos meilę menantis Alytaus piliakalnis. Vis daugiau susidomėjimo sulaukia mobilioji programėlė „Visit Alytus“, kuri audiogido pagalba leidžia pakeliauti trimis maršrutais po Alytų: pažintiniais po miesto centrą ir dviračiais bei teminiu „Meilės maršrutu“.
„Turime puikius dviračių takus, tiek vietiniai, tiek svečiai mėgsta jais važinėtis, tačiau dviračių nuoma pas mus dar neišnaudota sritis. Šiuo metu mieste niekas neteikia tokios paslaugos “, – apgailestauja Alytaus turizmo informacijos centro vadovė.
Alytaus rajone lankomiausių vietų sąrašo viršuje – nuotykių ir pramogų parkas „Tarzanija“ bei Punios miestelis, kuriame yra ne tik ką pamatyti, bet ir ko paragauti, pavyzdžiui, dzūkiškų bandų, grikinės „bapkos“ ar „razavų“ blynų, kulinarinės edukacinės programos lankytojų mėgstamos ir Pivašiūnų amatų centre.
Po Alytaus rajoną pakeliauti norintys neaplenkia istorinio Simno miestelio, vaizdais pavergiančių ir piligrimams kelią atvėrusių Pivašiūnų, totorių tradicijas puoselėjančių Raižių ir čia esančios mečetės, mėgstami keliautojų ir vietos piliakalniai – Kaukų ir Obelytės, Žilvios, Papėčių, Dirmiškių bei kiti.
Alytaus turizmo informacijos centro archyvo nuotraukos