Tikrai nereikia įveikti šimtų kilometrų, kad pamatytum gamtos sukurtus stebuklus, daug gražių vietų turime čia pat, Dzūkijoje. Siūlome aplankyti įdomiausius Pietų Lietuvos pažintinius takus. Ir dabar, kai gamta tik bunda, pats tinkamiausias laikas tai padaryti.
Bene įspūdingiausias jų – pusantro kilometro per pelkę ir apypelkį besitęsiantis Čepkelių rezervato mokomasis takas, esantis Čepkelių raisto pakraštyje, 5 kilometrai nuo Marcinkonių kaimo, Dzūkijos nacionaliniame parke.
Rezervate siekiama užtikrinti kuo mažesnį natūralių gamtos procesų trikdymą, todėl žmonių lankymasis mokomajame take ribojamas. Nuo balandžio 1 dienos jame leidžiama lankytis tik lydint rezervato direkcijos darbuotojui, nuo liepos 1 dienos – savarankiškai, tačiau bet kuriuo atveju prieš tai reikėtų užsukti į Marcinkonių lankytojų centrą ir gauti leidimą.
Keliaudami Čepkelių rezervato taku pasižvalgysite po vieną unikaliausių ir vertingiausių Dzūkijos objektų – Čepkelių raistą, pamatysite įspūdingas pušynais apaugusias kopas, susipažinsite su pelkės ir miško augmenija. Čia pat įrengtas apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria milžiniška miškingomis salomis nusėta pelkė.
Pažintinis takas „Žodis girios draugui“ įrengtas Santakio miške, priklausančiame Valkininkų miškų urėdijos Šalčios girininkijai.
Maždaug vieną kilometrą besidriekiantis takas prasideda Užuperkasio kaime, šalia kelio Valkininkai–Varėna per Matuizų gyvenvietę, maždaug 1,8 km nuo kelio Vilnius–Druskininkai. Būtent čia esančioje aikštelėje galėsite palikti savo automobilį prieš pradėdami kelionę pėsčiomis.
Jos metu pasivaikščiosite mišku, susipažinsite su augmenija, pasigrožėsite įspūdingais Merkio upės vaizdais. Kelionė tikrai neprailgs, mat bevaikštant reikia įminti nemažai mįslių, slepiančių įvairias miško paslaptis, atsipūsite ant įrengtų suoliukų, yra kelios pavėsinės. Informaciniai stendai supažindina su svarbiausiomis istorinėmis krašto datomis, Valkininkų pavadinimo kilmės legendomis. Takas pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia.
Net keturių kilometrų Skroblaus pažintinis takas įrengtas Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, Dzūkijos nacionaliniame parke. Jis veda per Kapiniškių kaimą link žemyninių kopų apsuptyje plytinčios nedidelės Bakanauskų pelkės su ežeru.
Nuo pelkės pakraščio iki ežero nutiestas lieptas, kuriuo einant galima pamatyti visą pelkių augalijos įvairovę, atsipūsti įrengtoje apžvalgos aikštelėje, pavėsinėse.
Keliaujant taku, galima susipažinti su vienu įspūdingiausių Lietuvos upeliu – Skroblumi. Kito tokio trumpo (17,3 km) ir tuo pat metu tokio vandeningo upelio šalyje nėra.
Skroblaus slėnio dugne ir šlaituose gausu tyro vandens šaltinių, vienas jų – vadinamasis „Bobos daržas“, kuris yra Skroblaus upelio ištakos, o vanduo srūva iš žemės gelmėse pradingstančio urvo ir yra paskelbtas hidrogeologiniu gamtos paminklu. „Bobos daržo“ vanduo yra gėlas ir skaidrus, vidutinio kietumo, be geležies, nitritų ir amoniako, todėl yra geriamas.
Trijų kilometrų Žiežulio pažintinio tako pradžia – Varėnos miesto pakraštys, dešinėje pusėje šalia kelio į Marcinkonis, pabaiga – prie Žiežulio ežero.
Žiežulio takas – vingiuotas miško keliukas, apsuptas aukštaūgių pušų, smėlio kalvų, leidžiantis visiškai pabėgti nuo civilizacijos. Jame įrengta daugybė informacinių stendų, žaismingų atokvėpio vietų su žaidimų aikštelėmis vaikams.
Įrenginėjant taką remtasi pasaka apie milžiniškus grybus, kuriuos rasdavo grybautojai keliaudami Žiežulio ežero link, jiems nepasiklysti padėdavo miško žvėrys, todėl jame gausu medinių miško žvėrių skulptūrų, pavėsinės ir informaciniai stendai – įvairūs grybai.
Pėsčiųjų ir dviračių Žvėrinčiaus miško takas plyti Prienų kilpoje, dešiniajame Nemuno krante. Dešimties kilometrų takas sujungia Prienus ir Birštoną, yra puiki vieta aktyviam poilsiui arba ramiam pasivaikščiojimui. Čia gausu poilsio ir sporto aikštelių su lauko treniruokliais, įrengtos poilsiavietės su pavėsinėmis ir laužavietėmis.
Takas pradėtas kurti dar 1968 metais vieno girininko iniciatyva, kuris medžių siluetuose įžvelgė įvairius žvėris ir šiek tiek pakoregavo, stilizavo. Taip šiame take atsirado Apuoko namelis, Ožio krėslas, Tetervinų suolelis, Briedžių pavėsinė, Stumbro stalas ir kiti.
Bene garsiausia Žvėrinčiaus miško įžymybė, kurią pamatysite keliaudami taku, yra šimtametis Žvėrinčiaus ąžuolas, po kuriuo, pasak legendos, medžioklės metu ilsėjosi Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas. 2005 metais praūžęs uraganas 1,8 m skersmens ir 15 m aukščio medį nulaužė, tačiau jis miške tebėra iki šiol.
Planuojame keliauti į Birštoną. Gal padarysite lankytinų vietų sąrašą Birštone? Mielai pasinaudočiau patarimais keliaujant. 🙂