Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“, teigia, kad bendrasis ugdymas Lietuvoje ne visiems mokiniams tampa raktu į geresnį gyvenimą. Siekiant įvertinti, ar užtikrinama bendrojo ugdymo kokybė, audito metu buvo pasirinkti mokinių ugdymosi rezultatai ir jų kaita, nes tai vienintelis rodiklis, kuriuo matuojama mokinių ugdymo pažanga visoje Lietuvoje. Audito metu nustatyta, kad siekis gerinti mokinių pasiekimus lieka tik „popieriniu“ rodikliu svarbiausiame šalies strateginiame dokumente.
Nuo 2006 m. mokymo išlaidos išaugo net 53 proc. ir 2016 m. iš viso sudarė daugiau nei pusę milijardo eurų, bet mokymosi rezultatai negerėja. Remiantis EBPO vertinimu, pagal mokinių pasiekimus laikomės žemiau vidurkio.
„Auditas parodė, kad pertvarkant mokyklų tinklą, mokinių ugdymo rezultatai negerėja. Dėl demografinių procesų mažėjant mokinių skaičiui, klasės nesukomplektuojamos ir yra jungiamos. Didelis mokyklų tinklas lemia, kad mokytojai dirba keliose mokyklose pustuštėse klasėse ir nemotyvuojami siekti mokinių aukštesnių pasiekimų“, – teigia Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.
Auditoriai pastebi, kad daugumoje mažesnių mokyklų mokinių ugdymo rezultatai žemesni ne tik ES, bet ir Lietuvos mastu. Mokinių pasiekimams pakilus aukščiau EBPO šalių vidurkio, per 10 metų šalies BVP išauga tiek, kad atsiperka švietimo išlaidos. Pastebima, kad žemų pasiekimų mokiniai yra potenciali našta visuomenei, dauguma jų ateityje nesugebės gyventi ir dirbti savarankiškai, juos reikės išlaikyti.
Auditoriai nustatė, kad 34 proc. tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, samdė korepetitorius. Ketvirtis iš jų, juos samdė ir pradinių klasių mokiniams. 28 proc. tėvų nurodė, kad korepetitorių paslaugomis naudojasi dėl nepakankamai aiškiai išdėstomų dalykų mokykloje. 24 proc. tėvų pripažino, kad korepetitorių poreikis yra, bet tam trūksta lėšų. Naudojimasis korepetitorių paslaugomis rodo, kad ne visų mokinių ugdymosi poreikiai yra realizuojami.
Vadovavimas mokyklai taip pat daro didelę įtaką mokinių ugdymosi rezultatams. Atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje tos mokyklos, kurių vadovai yra lyderiai, suburia bendruomenišką mokyklos aplinką, į jos gyvenimą įtraukiami tėvai ir bendrai pasiekiama mokyklos pažangos. Auditoriai rekomenduoja Švietimo ir mokslo ministerijai sukurti ir įdiegti mokyklų vadovų profesinio tobulėjimo ir pagalbos jiems sistemą.
Audito ataskaitoje nurodoma, kad bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka vykdoma nesiekiant gerinti mokinių ugdymosi rezultatų, o Švietimo ir mokslo ministerija neturi įtakos pertvarkant savivaldybių mokyklų tinklą.
Ne visos savivaldybės ir mokyklos nusimato gerinti mokinių pasiekimus savo strateginiuose planuose. Auditoriai pasigenda keliamų tikslų, orientuotų į rezultatus.
Rekomendacijose nurodoma, kad siekiant, jog savivaldybių mokyklų tinklo pertvarka užtikrintų gerėjančius mokinių pasiekimus, ekonomišką ir efektyvų infrastruktūros išlaikymą, reikia, kad juose būtų nustatyti aiškūs mokyklų tinklo pertvarkymo tikslai, uždaviniai ir kriterijai, užtikrinantys gerėjančią ugdymo kokybę. Švietimo ir mokslo ministerijai rekomendacijose taip pat nurodoma patvirtinti švietimo pažangos rodiklius, susijusius su mokinių pasiekimais ir ugdymo kokybe. Tai užtikrintų, kad valstybės švietimo prioritetai būtų įgyvendinami kryptingai, o sprendimai priimami įrodymų pagrindu.