Kiek Alytuje kainuoja lietus?

Spalis visoje Lietuvoje buvo gausus lietumi, tai reiškia, kad Alytaus, kaip ir kitų 11-kos Lietuvos miestų, verslininkų ir biudžetinių įstaigų kišenes gerokai patuštins šio mėnesio sąskaitos už paviršinių nuotekų tvarkymą, paprasčiau tariant, sąskaitos už lietų. Duomenis, kiek lijo, pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, o galutinė suma paskaičiuojama pagal tam tikrą formulę.

„Paviršinių nuotekų kiekis tiesiogiai priklauso nuo iškritusių kritulių kiekio, tad, jeigu daugiau lyja, daugiau susidaro ir nuotekų. Jeigu daugiau nuotekų, reikia daugiau ir mokėti“, – aiškina bendrovės „Dzūkijos vandenys“, kuri šį mokestį surenka Alytaus mieste, atstovė Rasa Lukšienė.

Čia jį moka 296 juridiniai abonentai: pramonės, smulkaus verslo bei biudžetinės įmonės ir organizacijos, negyvenamųjų patalpų savininkai. Visi jie esą nuo savo teritorijų susidarančias lietaus nuotekas išleidžia į „Dzūkijos vandenų“ lietaus nuotekų tinklus. Bent jau kol kas gyventojams šio mokečio mokėti nereikia.

Sąskaitų dydis priklauso ne tik nuo to, kiek tą mėnesį iškrito lietaus, bet ir kokio dydžio sklypą ar pastatą įmonė ar įstaiga valdo, dar koeficiento. Stogų dangoms nustatytas 0,85 nuotėkio koeficientas, kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms – 0,83, akmenų grindiniui – 0,78, iš dalies vandeniui laidiems paviršiams (pavyzdžiui, sutankintas gruntas, žvyras, skalda, ir pan.) – 0,4, žaliesiems plotams (pavyzdžiui, pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra – 0,2, koeficientas taikomas, kuomet teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas – 0,8.

Alytuje lietaus nuotekų mokestis surenkamas nuo 1996 metų, tačiau tik prieš du metus atsirado vieninga jo paskaičiavimo tvarka visoms Lietuvos įmonėms, teikiančioms paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugas. Šiuo metu vadinamasis lietaus mokestis egzistuoja 12-koje miestų, kiti savarankiškai sprendžia nuotekų tvarkymą. Kai kuriuose tokio mokesčio net nėra, nors jis ir apibrėžtas tam tikruose Aplinkos ministerijos teisės aktuose. Tiesa, visi jie rekomandacinio pobūdžio ir yra galimybė tokio mokesčio nesurinkinėti, jei tik turima iš ko padengti nuotekų tvarkymo išlaidas.

Bendrovės „Dzūkijos vandenys“ paskaičiavimu, lietaus nuotekų mokestis, pavyzdžiui, už rugsėjo mėnesį vidutiniškai sudarė 69 eurus nuo 1 ha teritorijos, mat Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Alytaus mieste iškrito 81 mm lietaus kritulių. R. Lukšienė patikino negalinti atskleisti, kokios įmonės ir kiek sumokėjo už rugsėjo mėnesį suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, tačiau iš viso iš abonentų buvo surinkta 20279 eurai.

Už lietų moka ir 44 Alytaus miesto savivaldybės administracijai pavaldžios įstaigos. Už rugsėjo mėnesį iškritusį lietų joms buvo paskaičiuoti 3759 eurai. Vos 13 miesto biudžetinių įstaigų jo nemoka, nes jų teritorijos paviršinės nuotekos nepatenka į lietaus nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

Anot R. Lukšienės, už surinktą paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugų mokestį, yra tvarkoma ir remontuojama su jomis susijusi miesto infrastruktūra. Pinigai skiami tinklų ir valymo įrenginių priežiūros, profilaktikos, remonto bei avarijų likvidavimo darbų vykdymui, nuotekų laboratorinei kontrolei, mokesčiams padengti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *