Alytaus politikai nuleido kartelę miesto sporto klubams, kurią buvo iškėlę kovo mėnesį vykusiame tarybos posėdyje, kai patvirtino tvarkos aprašą dėl savivaldybės skiriamų lėšų Kūno kultūros ir sporto programos sporto klubų veiklos projektams.
Praėjus vos mėnesiui po patvirtinto pirminio varianto jau suskubta jį taisyti, mat daugeliui iškilo abejonių, kiek iš keturių miesto sporto klubų sugebės išlikti. Išsigąsta, kad Alytus gali likti be futbolo, krepšinio, rankinio ir tinklinio komandų ir, galiausiai, nebus išnaudojama puiki miesto sporto infrastruktūra.
Naujasis sprendimo projektas parengtas Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narių iniciatyva. Pretenduoti į dalinį savivaldybės finansavimą galės ir klubai, žaidžiantys ne aukščiausioje Lietuvos lygoje. Pakeisti ir vertinimo kriterijai – svarbu, kurioje Lietuvos lygoje žaidžia klubas ir kiek jis savo lėšomis organizavo renginių, atsisakyta vertinti istoriškai žymių sporto šakos pasiekimų skaičių.
Be to, atsisakyta ir skiriamų lėšų sumos ribojimų. Pagal ankstesnius reikalavimus, sporto klubo metiniame biudžete savivaldybės skiriamų pinigų dalis galėjo sudaryti ne daugiau kaip 50 procentų visų lėšų, o per vienerius metus klubui skiriama suma turėjo būti ne didesnė kaip 90 tūkstančių eurų. Pakeistame apraše nebeliko 90 tūkstančių eurų limito, o 50 procentų padidėjo iki 60-ties.
Viename posėdyje priimti, o kitame – taisyti, jau tampa ydinga šios Alytaus miesto tarybos kadencijos praktika. Vakar vykusiame posėdyje pažerta ir daugiau panašių perliukų, o salę taryba paliko gerokai po 17 valandos. Neretai tarybos posėdžiai užsitęsia ir iškilusių diskusijų svarstant klausimus, nors visi jie iki tol būna aptarti ir išdiskutuoti komitetuose.
Štai pavyzdžiui vasarį patvirtintas elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo projektas vakar pakeistas iš esmės, dėl to savivaldybė net rizikuoja netekti Europos Sąjungos paramos jam įgyvendinti. Tarybai niekaip nepavyksta nuspręsti, kiek ir kokių stotelių mieste turėtų būti.
Pagal ankstesnį sprendimą Alytuje turėjo būti pastatytos 3 vidutinio įkrovimo stotelės, tačiau derinant elektromobilių įkrovimo išdėstymo planą su atsakingomis institucijomis bei gavus preliminarius įrengimo skaičiavimus, atsirado galimybė įrengti jų daugiau – 2 greito ir 7 vidutinio greitumo.
Įsiplieskus aštriai diskusijai, galiausiai, dauguma pritarė socialdemokratų frakcijos atstovo Nerijaus Cesiulio siūlymui, vietoje minėtų 7 vidutinio greitumo įrengti vieną greito. „Kodėl šiame technologijų amžiuje turime naudotis kažkokiomis vidutinio greitumo stotelėmis, kai pasaulis jau senai naudojasi greito įkrovimo įrenginiais“,- kolegas įtikinėjo N. Cesiulis.
„Viliuosi, kad mes suvokiame, ką padarėme“,- iškart po balsavimo į tarybos narius kreipėsi vicemeras Tautvydas Tamulevičius. – Ne visi elektromobiliai gali būti įkraunami greitose įkrovimo stotelėse, vėl iš naujo reikės įvertinti ir derinti jų išdėstymo planą su atsakingomis institucijomis“.
Liberalų sąjūdžio atstovas Arvydas Švirmickas nepritarė minčiai, jog elektromobilių savininkai galėtų nemokamai naudotis įkrovimo stotelėmis, kai už išnaudotą elektrą teks mokėti Alytaus miesto savivaldybei. „Tai tada duokime kas mėnesį kiekvienam miesto vairuotojui po dešimt litrų degalų“,- ironiškai siūlė A. Švirmickas.
Sugrįžimų į praeitį būta ir daugiau. Tarybos dauguma pritarė darbo grupės, kuri imtųsi tobulinti Rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatas, sudarymui. Kaip žinia, šiukšlių kaina buvo patvirtinta dar vasario pradžioje ir sąskaitos už šiukšles miestelėnams padidės jau nuo liepos 1 dienos. Sprendimą sugalvota tobulinti ne prieš, o jau jį priėmus ir dar praėjus keliems mėnesiams. Darbo grupės pirmininkas socialdemokratas Jurgis Krasnickas įsitikinęs, kad nuostatas patobulinti pavyks dar per porą mėnesių.
Labiausiai tarybos daugumos atstovus piktino jo siekis į grupės sudėtį įtraukti ir savivaldybės administracijos darbuotojus. Anot vicemero T. Tamulevičiaus, tai politinis „reikalas“ ir administracijos darbuotojai neturėtų jame dalyvauti.
Suklysti, taisyti, tobulinti, dirbti ilgas valandas – nėra blogai, nes taip gali būti pasiektas geriausias rezultatas, tačiau, ar gerai, kad tos klaidos ir jų taisymas apmokami iš savivaldybės pinigų – klausimas. Tarybos nariai gauna algą už laiką, atliekant tarybos nario pareigas tarybos, kolegijos, komitetų, komisijų posėdžių, darbo grupių ir frakcijų vadovų sueigos pasitarimuose. Jiems skiriama ir išmoka kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms padengti bei sumokama už sugaištą laiką vykdant kitas tarybos nario pareigas tarybos, jei tai deklaruojama.
Šių išmokų negauna meras Vytautas Grigaravičius ir jo pavaduotojai – Valė Gibienė bei Tautvydas Tamulevičius. Dalyvavimas tarybos posėdžiuose jiems priklauso pagal pareigas, už kurias jie gauna atlyginimą, o jų transporto, kanceliarinėmis ir ryšio priemonėmis pasirūpina savivaldybės administracija.
Ingrida Surdokaitė