Kada iš gaisravietės bus pradedamos vežti atliekos ir kas tai turi padaryti, klausimai vis dar lieka atviri, o atsakymai – migloti. Institucijos, atsimušinėdamos vykdomo ikiteisminio tyrimo pasiteisinimais, dėl gaisro atliekų sutvarkymo pirštais baksnoja viena į kitą, tačiau realių veiksmų nieks nesiima iki šiol. Iš Kauno apygardos prokuratūros pasiekė naujausios žinios – imtis veiksmų dėl viešojo intereso gynimo įpareigota LR Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).
Sustabdė registraciją ir leidimo galiojimą
Bendrovei „Ekologistika“ bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyta „Ekologistikos“ registracija Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir bendrovės turimo taršos leidimo galiojimas. To prokurorų prašė AAD.
Nutarime akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas numato, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę nedelsiant sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei ir kitais atvejais, jei fizinis ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Haroldo Urbonavičiaus surašytame nutarime skelbiama, kad veiksmų turi imtis LR Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos departamentas. Būtent šios institucijos yra atsakingos už aplinkos apsaugą, atliekų tvarkymo koordinavimą, administravimą bei kontrolę, o taip pat už žmogaus teisės gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje užtikrinimą. Šios institucijos per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos privalo informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą bei jo vykdymo rezultatus.
Prokuroras konstatavo, kad prokurorai gina viešąjį interesą tuomet, kai valstybės ar savivaldybių institucijos atsisako imtis priemonių teisės aktų pažeidimui, kuris pažeidžia viešąjį interesą ir kuris yra padarytas jų veiklos srityje, pašalinti arba tokios institucijos nėra.
„Manome, kad tiek Aplinkos ministerija, tiek Aplinkos apsaugos departamentas turi pakankamai teisinių priemonių ir privalo patys priimti sprendimus, gindami viešąjį interesą“, – tvirtino prokuroras.
Pirštais bado vieni kitus
Iki šiol atsakingų institucijų atstovai vieni nuo kitų stumdo atsakomybę, kas turėtų imtis po gaisro likusių atliekų sutvarkymo, prisidengdami vykdomais prokurorų tyrimais ar kitais pasiteisinimais. Iki šiol nėra aišku, tai vis tik, kieno reikalas sutvarkyti gaisravietės atliekas – neoficialiai kaltininke vadinamos „Ekologistikos“, savivaldybės ar aplinkosaugininkų?
Dar vakar Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis savo socialiniame tinkle „Facebook“ šią situaciją pavadino vienu sakiniu – „Būtų tikrai labai juokinga, jei nebūtų graudu“.
„Jeigu tą brudą pradės kažkas vežti po trijų mėnesių – bus geriau nei gerai“, – rašė Alytaus miesto meras. Panašu, kad gali tekti laukti ilgiau negu tris mėnesius, mat ilgai trunka ir įvairių institucijų badymasis pirštais, ko dar reikia laukti, kas, kada ir ką dar turi padaryti.
Į klausimą, kada bus išvežtos gaisravietės atliekos, negalėjo atsakyti nei buvęs Alytaus ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Jaunius Janonis, nei naujai paskirtasis Stasys Gudzinevičius.
Atsakinga turėtų būti „Ekologistika“
Atsakymo šiuo klausimu neturi ir aplinkosaugos departamento atstovai, o jų tvirtinimu, už atliekų išvežimą atsakinga turėtų būti „Ekologistika“.
„Taip, kol kas susidariusios atliekos neišvežamos dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo bei aplinkos apsaugos pareigūnų vykdomo neplaninio UAB „Ekologistika“ patikrinimo, kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra – identifikuoti sudegusių padangų ir gumos produktų kiekius, siekiant įvertinti dėl gaisro aplinkai padarytos žalos dydį“, – tokį atsakymą pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė.
Aplinkosaugininkų teiravomės, tai kas vis tik turės sutvarkyti atliekas ir apmokėti už jų tvarkymą? „Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas“, – teigė I. Krikštopaitytė.
Taip pat pat pabrėžė, kad atliekų tvarkymo įstatyme reglamentuota, jog „Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. <…> Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą.
Kaip patikino I. Krikštopaitytė, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, savo ruožtu, kontroliuos šių atliekų sutvarkymą. Taip pat, remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei Atliekų tvarkymo įstatymų nuostatomis, spręs dėl privalomųjų nurodymų davimo bendrovei „Ekologistika“, kaip atliekų turėtojui, užtikrinant susidariusių atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus bei viso tvarkymo metu vykdys ūkio subjekto priežiūrą.
Dėl atliekų išvežimo portalui „Dzūkijos veidas“ pasisakė ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Pasak jo, pavojingos atliekos turi būti kuo greičiau pašalintos, o likusių nepavojingų atliekų šalinimas – savininko atsakomybė. „Nemanau, kad mokesčių mokėtojų sąskaita turėtų būti tvarkoma privataus asmens teritorija“, – sakė K. Mažeika.
Ar įmonė – pajėgi?
Susisiekus su įmonės vadovu Juozu Cicėnu, pokalbis su juo buvo labai trumpas. Jis tvirtino, kad dabar nieko negalintis atsakyti, kad iki šiol nėra gavęs jokių nurodymų dėl atliekų išvežimo ir kad kalbėti jis negali dėl vykdomo tyrimo. Dar klausėme, kaip iš tiesų yra su įmonės finansiniais pajėgumais, ar pavyks turimais ištekliais išvežti atliekas, J. Cicėnas negalėjo atsakyti ir į šį klausimą, argumentuodamas, kad dar yra labai daug kitų neatsakytų klausimų, nuo kurių ir priklausytų įmonė bus pajėgi ar ne.
Besidomint įmonės finansine padėtimi, internetinėje duomenų bazėje „rekvizitai.lt“ pateikiama, kad 2018 metais įmonės pajamos buvo nuo 1 iki 2 milijonų eurų. Kol kas įmonės sąskaitos yra įšaldytos. Šių metų spalio dienos duomenimis, joje dirbo 37 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas
siekia 1 022,64 eurų.
Iš to spręsti, kiek įmonė turėjo grynojo pelno, negalima. Neaišku ir, ar ši įmonė turėjo kokių nors įsiskolinimų. Aišku tik viena, kad visiems nuostoliams atlyginti įmonės finansų tikrai nepakaks.
Išsieiškoti – regreso tvarka?
Taigi, koks planas būtų įmonės neveiksnumo ar bankroto atveju? Į šį klausimą kol kas atsakymo irgi nėra. Tačiau Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė teigė tegalinti tik pamodeliuoti situaciją.
„Įmonės finansinio nepajėgumo atveju veikiausiai atsakomybė sutvarkyti atliekas tektų savivaldybei, kuri galėtų išlaidas išsiieškoti regreso tvarka“, – teigė prokuratūros atstovė. Taip pat ji tvirtino, kad neaišku, ar pavyks vienareikšmiškai nustatyti ir atsakyti į klausimą, kas atsakingas už gaisrą.
Siekiant išsiaiškinti gaisro priežastis ir kaltininką, tyrimą dėl vienoje didžiausių padangų perdirbimo įmonių Baltijos Šalyse kilusio gaisro atlieka Kauno apygardos prokuratūra ir jo ėmėsi net keturių prokurorų grupė.
„Tikrai ne kiekvienam atvejui turime tokią grupę. Kol kas negalime atsakyti, kiek dar truks tyrimas, tačiau aišku, kad jo vilkinti negalima. Problema ta, kad Lietuvoje katastrofiškai trūksta ekspertų, o nuo jų ir priklauso tyrimo trukmė. Tačiau faktas, kad dabar išvežti atliekų negalima, nes taip bus panaikinti visi pėdsakai, įrodymai. Ir taip jau sunku iš ten kažką iškrapštyti, tačiau tai daryti privaloma“, – teigė E. Martinonienė.