Popietė prasidėjo šventiniu Kumečių dienos centro atidarymu. Simbolinę atidarymo juostą perkirpo VšĮ „Parama šeimai Dzūkijoje“ direktorė Jolanta Leonavičienė, Miroslavo gimnazijos direktorius Romualdas Gelažauskas ir Kumečių pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja Ramutė Plytninkienė. Centro rėmėjas Arnoldas Mačiunskas uždegė pirmąją Advento vainiko žvakelę. Svečiai sveikino įkurtuvių proga, dovanojo gėles. Direktorė dėkojo ir kvietė lankytis centre, bendrauti, dalyvauti užsiėmimuose ne tik vaikučius, bet ir suaugusius.
Popietė tęsėsi mėgėjų teatro „Kaukas“ 35-čio paminėjimu. „Jei žemėje yra stebuklų, tai jie vyksta teatre… Teatras – didžiulis mūsų turtas. Turtas sudėtas į skrynelę, kuri atsidaro tik ištarus slaptažodį MENAS. Meną galime matyti akimis, apčiuopti savo pirštais ir pajausti siela, širdimi…“, – skambant muzikai renginio vedėjas teatro studijos „Runa“ vadovas Arūnas Narauskas kreipėsi į pilną salę žiūrovų ir svečių.
Senovėje spektakliai vykdavo kaimų klojimuose, vėliau persikėlė į sales. Džiugu, kad nuo 1982 metų Kumečių kultūros namuose susibūrė ir veiklą pradėjo, suaugusiųjų mėgėjų teatras „Kaukas“, kurio vienintelė režisierė Irena Norkūnienė.
Kuo gi žymus šis teatras, kokie svarbiausi jo pasiekimai? Per 35 metus pastatyti 27 spektakliai, tris kartus tapo Dzūkijos regiono mėgėjų teatro „Kaimo liktarna“ laureatais; spektaklis „Pupos“, kurio rež. Alma Purvinytė, o aktoriai Irena ir Virgaudas Norkūnai – „Atspindžių“ laureatai; Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ geriausios moters vaidmens atlikėja – Irena Norkūnienė; aug spektaklių yra nufilmuota ir išsaugota mūsų kraštiečio šviesaus atminimo visuomenininko Vlado Krušnos archyvuose.
Teatro pasirodymai vyko Kretingoje, Raseiniuose, Anykščiuose, Utenoje, Smalininkuose, Šakiuose, Griškabūdyje, Babtuose, Kaišiadoryse ir daugelyje kitų Lietuvos miestų bei kaimų; teko svečiuotis Lenkijos Respublikos Punsko klojimų teatro šventėse, Seinų Lietuvių kultūros namuose, paskutinis šių metų spektaklio „Bobutės susipyko“ pasirodymas vyko lapkričio 26 d. Lenkijos R. Seinų mėgėjų teatrų popietėje „Kultuvės-20“.
Per trisdešimt penkerius teatro gyvavimo metus artistų sąrašas išaugo iki 82. Deja, gyvenimas yra negailestingas – 9 buvę šio teatro artistai iškeliavę anapilin: Alfredas Pilitauskas, Marytė Kaminskienė, Vytautas Nedzinskas, Romas Jonynas, Virgaudas Norkūnas, Aldona Jakimavičienė, Antanas Juškauskas, Jonas Abeciūnas, Romas Bagdžiūnas. Jų atminimas pagerbtas tylos minute.
Smagu, kad renginyje dalyvavo didelis būrys buvusių ir esamų artistų. Labai simboliškai buvusius ir esamus „Kauko“ artistus pasveikino bendruomeninė organizacija „Dainavos kaukas“ (vadovė Jurgita Andriuškevičienė) ir Kumečių biblioteka (vyr. bibliotekininkė Nijolė Pocevičienė). Visiems „Kauko“ artistams ir režisierei buvo įteikti suvenyrai –talismanai, gėlės ir tortas su teatro atributika. Režisierė padėkojo visiems susirinkusiems ne tik už dovanas, bet ir už paaukotą laiką vaidinant spektakliuose.
Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatras padovanojo spektaklį „Kelkite“, skirtą Lietuvos 100 mečiui. Scenarijaus autorė ir režisierė Jolanta Vektorienė dėkojo už pakvietimą į renginį ir seniai besitęsiančią draugystę.
Po renginio žiūrovai neskubėjo namo. Jie žiūrinėjo nuotraukose užfiksuotas seniausių spektaklių akimirkas, dalijosi prisiminimais, prie vaišių stalo grojo ir dainavo grupė „BENT“.
Renginio organizatorių vardu dėkojame:
už paramą – Arnoldui Mačiunskui ir Danutei Šicienei, renginio vedančiajam Arūnui Narauskui, jo pagalbininkėms Austėjai Dzikavičiūtei ir Danielai Masionytei, už gausų vaišių stalą – VŠĮ „Parama šeimai Dzūkijoje“ direktorei Jolantai Leonavičienei ir jos šaunių šeimininkių komandai, už dzūkiškas bandas – Kumečių kaimo bendruomenės pirmininkei Audronei Granskienei.
Tai buvo baigiamasis 12 renginių ciklo „Harmoningas gyvenimas“ renginys. Jo organizatoriai – BO „Dainavos kaukas“ ir Kumečių biblioteka, partneriai – VŠĮ „ Parama šeimai Dzūkijoje“, Miroslavo gimnazijos Kumečių pagrindinio ugdymo skyrius, Kumečių kaimo bendruomenė.
Gyvenimas – tai amžinasis ratas, kuris sukasi keisdamas rytą į vakarą, vasarą į žiemą, vieną gyvenimo etapą į kitą. Tas „gyvenimo ratas“ sukasi pašėlusiu greičiu, o mes skubame, skubame, skubame… Dalyvaudami šio ciklo renginiuose mokėmės stabtelėti, rasti laiko sau ir kitiems, atrasti gyvenimo harmoniją ir tapti laimingesniais.
Renginio dalyvė, buvusi „Kauko“ artistė Albina Kasperavičienė