Vietinių turistų, t.y. po savą kraštą keliaujančių Lietuvos gyventojų, skaičius augo jau septintus metus iš eilės. Atostogas ar keliones savaitgaliais po Lietuvą renkasi ne tik turistai iš kaimyninių užsienio šalių, bet vis dažniau ir patys lietuviai. Pasitinkant Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) tradiciškai pateikia 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą.
Pernai po Lietuvą keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo net 1,26 mln. vietinių turistų, kurie šiuo metu sudaro beveik pusę, 45,8 proc., Lietuvos turizmo rinkos. Vietinis turizmas per 2016 m. augo dešimtadaliu – net 10,2 proc. Šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 116 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2015 m.
Daugiausiai po Lietuvą keliauja didžiųjų šalies miestų -Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių- gyventojai.
Palanga ir Druskininkai 2016 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų – Palangą aplankė 220 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų.
Į kelionę – su šeima Vidutiniškai kelionės po Lietuvą metu turistai apgyvendinimo įstaigose praleido 3 naktis. VTD duomenimis, į kelionę dažniausiai buvo leidžiamasi su šeima (36 proc.) ar draugais (31 proc.). Kas penktas vietinis turistas po Lietuvą keliavo su antrąja puse (23 proc.).
VTD duomenimis, trečdalis apklaustų vietinių turistų nurodė, kad vidutinės jų išlaidos vienos kelionės po Lietuvą metu siekė nuo 150 iki 300 EUR. Apie 60 proc. šių išlaidų turistai skyrė maistui.
Lietuvos kurortai (Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa) kartu su kurortinėmis teritorijomis (Anykščiai, Trakai, Zarasai ir Ignalina) sudaro beveik pusę (49,3 proc.) Lietuvos vietinio turizmo rinkos. Tai yra vienu procentu daugiau nei 2015 metais.
Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų srautai sparčiausiai augo Kaune (+19,4 proc.), antroje vietoje Klaipėda (+10,7 proc.). Vilnius 2016 m. sulaukė daugiausia – 189 tūkst. vietinių turistų (+6 proc.).
Visi šalies kurortai patenka į populiariausių lietuvių turistinių krypčių dešimtuką. Tarp jų didžiausiu augimu 2016 m. pasižymėjo Birštonas (+21,5 proc.). Druskininkai ir Palanga augo daugiau nei po 10 proc.
Viena ryškiausių vietinio turizmo naujovių – nišinis turizmas. Pavyzdžiui, Pamario krašte ketinama sparčiau vystyti ornitologinį turizmą, Kaune didelio susidomėjimo sulaukia filmų turizmas (ekskursijos pagal kino juostą “Emilija iš Laisvės alėjos”). Jau nekalbant apie pagreitį visoje šalyje įgijusį gastroturizmą – regionuose organizuojamos teminės degustacijos, gaminimo edukacijos, atgaivinamas žydų, senovės lietuvninkų, dvarininkų ir pan.kulinarinis paveldas.