Nepilnamečių drausminimas: kaip neperžengti ribų?

Asociatyvi nuotr.

Netinkamai viešose vietose besielgiantys paaugliai šiandien yra nemenkas galvos skausmas suaugusiems. Abejingai praeiti pro gatvėje „veipinantį“ dešimtmetį ar būrį rūkančių trylikamečių daugiabučio laiptinėje, apsimesti ir nepastebėti ką tik po tavo kojomis sprogusios petardos, kurią numetė būrys šešiolikmečių, sudėtinga net ir didžiausia kantrybe pasižyminčiam žmogui.

„Beržinės košės“ laikai – jau senai praeityje, tačiau netinkamai besielgiančius nepilnamečius sudrausminti norisi dažnam. Kaip tą padaryti neperžengiant ribų?

Alytaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Eglė Kačinskienė pastebi, jog, pavyzdžiui, dėl mokinių rūkymo į policijos pareigūnus su prašymu įgyvendinti prevencines priemones dažniausiai kreipiasi pačių mokymo įstaigų darbuotojai, sulaukiama pranešimų ir iš daugiabučių namų gyventojų.

„Priklausomai nuo susiklosčiusios situacijos ir pastebėto nusižengimo sunkumo, pagrindinis patarimas kiekvienam būtų kviesti policijos pareigūnus“, – pažymi Alytaus apskr. VPK atstovė.

Jos teigimu, pastebėjus galimai nepilnamečių asmenų vykdomą nusižengimą, joks fizinis drausminimo būdas yra nepriimtinas ir neleistinas, išskyrus atvejus, kai kyla pavojus kito asmens gyvybei ar sveikatai. Be to, fiksuoti patį nusižengimo faktą galima tik su tikslu pateikti tokią medžiagą kaip įrodymą atvykusiems policijos pareigūnams, kuri po to bus pašalinta iš turimos laikmenos.

„Svarbu žinoti, kad dažnai destruktyvus vaiko elgesys gali būti jo pagalbos šauksmas. O bet koks drausminimas bausme tik kels vaiko priešiškumą ir pykti, bet nėra tai, kas ugdo jo sąmoningumą ar atsakomybę, – įsitikinusi Alytaus apskr. vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Renata Kruk.

Aiškindamiesi, kodėl vaikas pasirinko skaudinti bendraamžius, panaudojo smurtą prieš juos, praleidžia pamokas ar vartoja žalingas medžiagas, dažniausiai sužinome apie paties vaiko patiriamus sunkumus. Pavyzdžiui, šeimoje jam pristigo artimųjų meilės ir dėmesio, supratimo sudėtingu momentu ar besąlygiško priėmimo.

Kartais sužinome ir apie itin skaudžius vaiko išgyvenimus – apleistumą, iš artimųjų patiriamą smurtą. Tokios patirtys itin sužeidžia vaiką, sugriauna pasitikėjimą artimaisiais, jo saugumo jausmą. Tai skatina destruktyvų elgesį, priešintis taisyklėms, išbandyti ribas – tokiu būdu tarsi siekiant į save atkreipti dėmesį“.

R. Kruk pataria, matant netinkamai besielgiantį vaiką ar tapus smurtinių įvykių liudininkais, stengtis galvoti, kaip tokią situaciją sustabdyti ir kaip kuo greičiau nukreipti vaiką pagalbos. Ji ragina nepamiršti, kad pagalba visada reikalinga ne tik nekentėjusiam, bet ir netinkamai besielgiančiam vaikui.

„Jeigu situacija atrodo itin sudėtinga, matome, kad kas nors gali nukentėti arba susižeisti pats smurtaujantis paauglys, geriausias sprendimas yra apie tai pranešti policijai. Policija informaciją vėliau perduos vaiko teisių gynėjams“, – sako Alytaus apskr. vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *