Originaliausia Alytaus sodyba – skirtingų sutuoktinių vizijų, nesutarimų ir išmoktų pamokų rezultatas

Verslininkų Romos ir Laimučio Mickevičių sodyba šiemet pripažinta originaliausia Alytuje. Asmeninio albumo nuotraukos.

Verslininkų Romos ir Laimučio Mickevičių sodyba ne veltui šiemet pripažinta originaliausia Alytuje. Kiemą puošia ne tik kadaise klampia kūdra buvęs tvenkinys, per jį nusidriekiantis tiltelis, šniokščia dirbtinis krioklys ir upeliūkštis, bet ir kiekvienas savo vietą atradęs augalas – įmantresnis, raitytas. Savo jaukumo, ramybės ir poilsio oazę sutuoktinių pora savo rankomis susikūrė vos prieš septynerius metus, tačiau tąkart jiems teko nueiti nelengvą skirtingų vizijų, nesutarimų kelią, kuris galiausiai virto vertingomis išmoktomis pamokomis ir aplinkinių akis traukiančiu rezultatu.

Tvarkytis pirmiausia ėmėsi už sklypo ribų

Sodybos istorija prasidėjo nuo keturių kambarių bute tąkart gyvenusių Mickevičių svajonės turėti nuosavą namą. 2008-ųjų ekonominės krizės išvakarėse sutuoktiniai įsigijo jaukų sklypą, kurį formuojant nesistengta padaryti jį lygų tarsi stadioną, o priešingai – kai kur buvo dirbtinai suformuotos kalvos. Pati vieta juos žavėjo, tačiau aplinka – anaiptol, mat iš pirmo žvilgsnio vietą galima buvo laikyti tiesiog krūmynais ir šiukšlėmis apžėlusiu pelkynu, raistynu.

Roma gerai prisimena, kad aplinkos tvarkymo darbai prasidėjo lygiagrečiai su namo statybomis – 2013 metais.

„Labiausiai tvarkos reikėjo ne mūsų sklype, bet už jo ribų, nes viskas buvo apžėlę krūmynais, į kuriuos buvo suverstos šiukšlės. Taigi, pirmieji darbai, galima sakyti, prasidėjo nuo šiukšlyno tvarkymo už mūsų sklypo teritorijos.

Mūsų sklype buvo apžėlusi kūdra, kurią išvalėme ir pavertėme jaukiu, tvarkingu tvenkiniu, o patį sklypą susikėlėme aukščiau.

Su namo statybomis prasidėjo ir augalų pirkimo bei sodinimo vajus. Ir man buvo visai nesvarbu, kad dar neturėjau vietos, kur viską sodinti, tai sodinau tiesiog už sklypo ribų, už dabartinės tvoros, o vėliau, kai jau buvo galimybė, tiesiog persodinau.

Mūsų sodybos teritoriją labai pamėgo laukinės gamtos gyvūnai – stirnos, zuikiai, lapės, įvairūs paukščiai. Jie ir paskatino greičiau pasistatyti tvorą, mat daugybė augalų buvo apgraužti. Tiesa, daugybė jų taip ir liko augti už tvoros, nes norisi, kad gražu būtų ne tik pačioje sodyboje, bet ir aplink.

Vyras pykdavo, kad perku augalus, kurių dar nėra kur sodinti ir sodinu kažkur laukuose. Bet trejus metus mes juos pasiauginome“, – pasakojo ponia Roma.

Įsitikinimai subyrėjo į šipulius vos pradėjus statyti namą

Jai šypseną kelią dar prieš namo statybas turėtas įsitikinimas, kad sodyboje nebus jokių augalų, šiltnamių, lysvių, kad bus tik žalia veja. Šiandien Mickevičių sodyboje – ir augalų gausybė, ir šiltnamyje nokinami pomidorai, ir lysvės šviežioms, naminėms daržovėms. Vaikštinėti tarp lysvių ir šiltnamyje galima kad ir su kambarinėmis šlepetėmis, mat net čia takai iškloti trinkelėmis.

Mickevičiai – ne tik augmenijos, bet ir gyvūnijos mylėtojai. Čia pat prie šeimininkų namuose sukiojasi du sfinkso katinai. Auginti teko ir šuniukus. Kad sodybos šeimininkai spinduliuoja meile, tą jaučia ir šią vasarą jų sodyboje vasarojęs laukinis antinas, kuris jau buvo pripratęs būti lesinamas iš rankų.

Romos meilės nestinga aplinkai ir joje bujojantiems augalams. Tiesa, kai kurie jų iš vienos vietos į kitą persodinti po keletą kartų, tačiau vis tiek kaskart prigydavo.

„Vyras ir dėl šito pykdavo, vis sakydavo, kad augalams toks persodinimas – ne į sveikatą. Būta nesutarimų ir dėl to, kur kas turėtų augti, tačiau galiausiai jis nuleido rankas, išmoko nusileisti, matė, kad kitaip nebus“, – juokėsi Roma.

Vyras išmoko nusileisti

Tą patvirtina ir pats Laimutis.

„Žinote, iš pradžių buvo tikra tragedija, nes mes abu sodyboje turėjome skirtingas vizijas. Iš pradžių pykdavomės, paskui jau nesiginčydavau ir darydavau taip, kaip ji sugalvodavo. Būdavo, kad ji klausia mano nuomonės, o kai pradedu ką nors daryti ir jai netinka, tada ji ima taip įdomiai nosį kraipyti ir iš to suprantu, kad jau kažkas negerai. Paaiškėdavo, kad ne ten duobę iškasiau, tada gaudavau ją užkasti ir eiti kitą kapstyti. O tą daryti labai sunku, nes pas mus vyraujantis gruntas – priemolis“, – juokėsi Laimutis.

Jis sako, kad žmona turi labai lakią vaizduotę, aiškią viziją, kaip kas turi atrodyti, kur būti. Vyrui ne kartą teko pildyti žmonos norus ir net perdaryti pagal naujai gimusią idėją.

„Nėra prasmės prieštarauti. Aš visada nusileidžiu. Be to, man jau ne 25-eri, kad prieštaraučiau moteriai. Mano žmona dirba, ravi, sodina net turėdama problemų su stuburu. Ji turi tokį sulankstomą suoliuką, ant kurio sėdėdama viską daro. Matau, kad taip ji atsipalaiduoja. Ji vis sako, kad jau šiandien tai jau tikrai nieko nedirbs, bet tik apsisuki, o ji kimba į darbus. Kai aš užsibrėžiu nieko nedaryti, tai nieko ir nedarau“, – su humoru apie santykius sodybos puoselėjimo reikaluose pasakoja vyras.

Tiesa, dekoratyvinis tvenkinukas su dekoratyvinėmis žuvelėmis bei upelis yra Laimučio idėja, kurią jis savo rankomis įgyvendino per vasarą.

Didžiojo sodybos tvenkinio krantai grupelėmis apsodinti įvairiais augalais. O tai jau Romos idėjos.

Renkasi tai, kas nestandartiška

Iš kur sodybos šeimininkai semiasi tiek idėjų? Ponia Roma tikino, kad paprasčiausiai viskas gimsta mintyse, žvelgiant į tai, kas jau suformuota.

Kai sutuoktiniai nuvažiuoja į vietinį medelyną pirkti augalų, net jo šeimininkai jau žino, kad šiems sodybos puoselėtojams siūlyti tik nestandartinius ir kuo daugiau kraipytus, kreivus augalus. Veikiausia tai tai pat turėjo įtakos, kad Mickevičių sodyba šiemet buvo išrinkta originaliausia.

„Mums tai buvo labai netikėta. Tą dieną vyras kaip tik dirbo prie namų, įrenginėjo lauko terasą, kai atvyko atstovai iš savivaldybės“, – sakė ponia Roma.

Savaitgaliais – laikas sau

Sodyboje darbų niekada nestinga, tačiau Mickevičiai tikina, kad bėgant metams ir jų mažėja, nes veją nuolat šienauja vejapjovės-robotai, visur įrengtos laistymo sistemos, o kasmet paaugantiems augalams priežiūros taip pat reikia vis mažiau.

Sutuoktiniai sako, kad laiko lieka ir tiesiog ištiesus kojas pagulėti, pasideginti saulės atokaitoje ir net pasijusti lyg būtum tikrų tikriausiam kurorte.

„Savaitgalius stengiamės skirti sau ir poilsiui. Mėgstu skaityti knygas, su vyru pažvejoti savo tvenkinyje. Mums patinka keliauti, tad į tolimesnes kelionės leidžiamės bent pora kartų per metus. O mūsų sodyba mums asocijuojasi ne tik su darbais, bet ir ramybės bei poilsio oaze. Dėl šio gyvenimo sprendimo labai džiaugiamės“, – sakė ponia Roma.

Panašūs įrašai:

Vienas komentaras apie “Originaliausia Alytaus sodyba – skirtingų sutuoktinių vizijų, nesutarimų ir išmoktų pamokų rezultatas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.