Baltijos kelio minėjime – milžiniška Lietuvos vėliava ir mintys – su Ukraina

Šiandien Alytuje paminėta Baltijos kelio diena. Vos per tūkstantį kilometrų griaudint sprogimams, raketų, bombų smūgiams, griūvant ukrainiečių gyvenimams, laisvės tema ypač aktuali ir Baltijos šalims. Apie tai, kad laisvė trapi ir dėl jos reikia kovoti kiekvieną akimirką, kalbėjo ir patys įvykių dalyviai.

Vaidybine inscenizacija prasidėjusiame renginyje tylos minute buvo pagerbtas kovotojų už laisvę atminimas. Šiandien kaip niekad į visų mintis sugrįžta suvokimas, kad kova už laisvę niekada nesibaigia.

„Labai simboliška – teisinga data, teisingi žmonės, teisingi įvykiai, kurių šiandien negalime pamiršti. Prieš 33-ejus metus du milijonai žmonių nuo Vilniaus iki Talino, susikibę už rankų, padarė didžiausią kada nors gyvenime buvusią grandinę. Ji įėjo į storiją, Gineso rekordų knygą, bet, tikėtina, tie žmonės ne dėl Gineso rekordo stengėsi. Ta diena buvo Atkuriamajam sąjūdžiui parodyti, kad tauta yra vieninga ir pasiruošusi laisvei.

Gaila, gyvenime neturėjau galimybės stovėti toje linijoje, tačiau kiekvienais metais esu čia, prie ąžuoliuko. Stovime kartu su jumis susikibę rankomis ir prisimename tą dieną, nes šios dienos iš mūsų Lietuvos istorijos niekas niekada neišbrauks.

Šią dieną lyginu su šluotruožiu. Kiekvieną šluotruožio šapelį išėmus, galima perlaužti, tačiau visos šluotos nesulaužysime. Šiandien taip buvo ir su tauta – po vieną žmogų galima sulaužyti, tačiau visos vieningos tautos – ne.

Už mūsų plazda ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos vėliavos. Š šalis rytoj simboliškai švęs 31-ąsias nepriklausomybės metines. Ar švęs, aš nežinau, bet mes kaip tauta užaugome tokia stipri ir didelė, kad sugebame ne tik savimi pasirūpinti, bet ir padėti kitiems. Būkime vieningi“, – linkėjo Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Savo prisiminimais apie Baltijos kelią pasidalijo ir Alytaus miesto skyriaus tarybos pirmininkas, iniciatyvinės grupės „Baltijos kelio atminimui įamžinti“ vadovas Rimantas Liegus.

„Prabėgo 33 metai. Dabar auga jauna karta. Tie, kurie buvome Baltijos kelyje, turime kuo pasidalinti. Išreikšti žodžiais yra sunku, reikia pačiam tai pajausti, koks buvo pakilimas, kokios nuotaikos. Kiek daug buvo autobusų, lengvų automobilių. Telefonų nebuvo, ryšys – tik radijo imtuvais. Visas kelias buvo sausakimšas, ne visi pasiekėme reikiamas vietas. Bet toks buvo tautų pakilimas.

Neminėsiu to, kaip tie du žmogėdros dalijosi Europą, o dabar kiti Kremliaus žmogėdros nori sudraskyti šį pasaulį.

Mums visiems reikia būti labai vieningiems. Kova dar nebaigta. Mums daug dar reikia nuveikti, kad būtume vieningi, kad nebūtų barnių Seime, savivaldybėse. Ne pro šalį būtų kiekviename kabinete turėti po dešimt Dievo įsakymų. Ten parašyta visa Konstitucija. Jeigu bent pusė tiek laikytumėmės, gyventume geriau.

Noriu palinkėti, kad iš mūsų vaikų, anūkų, proanūkių lūpų niekada neišnyktų žodis Lietuva“, – kalbėjo R. Liegus.

Kalbėjo ir dar viena įvykio liudininkė, alytiškė, buvusi mokytoja Onutė Vaitkienė.

„Labai džiaugiuosi savo šeima, kuri neišsiblaškė po užsienį, kurie dirba Lietuvai ir galbūt užaugino ne vieną padorų lietuvį. Jie dirba ne sau, o Lietuvai.

Baltijos kelias buvo tokia euforija, kad nesupratau, kas ten buvo. Mus pagavo tarsi upės vandens tėkmė ir man teko ja plaukti. Bet niekas nepagalvojo, kad žodis Laisvė yra toks sudėtingas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Dar mes nepasiekėme to žodžio laisvė, dar dėl jo ilgai teks kovoti. Gal jo nepasieks mūsų vaikai, anūkai, bet proanūkiai ją turėtų pasiekti. Tegul jie ir augins tą senąją ir naująją Lietuvą, gins jos laisvę, kuri yra labai brangi ir sudėtinga“, – kalbėjo ponia Onutė.

Patriotinę dvasią renginyje kurstė Alytaus kultūros centro, Alytaus jaunimo centro, Alytaus muzikos mokyklos ugdytinių pasirodymai. Vėliau visi minėjimo dalyviai, rankose laikydami šios dienos simboliu tapusius kardelius, tradiciškai susikibo į didelę grandinę bei apsupo milžinišką Lietuvos vėliavą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *