Laiminga penkių vaikų tėvo likimo ironija: žodis „niekada“ gyvenimą apvertė aukštyn kojomis

Kęstutis Babravičius – laimingas ir be galo mylintis penkių vaikų tėvas, kuris įsitikinęs, kad auginti penkias atžalas yra žymiai lengviau nei vieną ar du. Asmeninio albumo nuotraukos.

Kęstutis Babravičius (37 m.) jaunystėje buvo įsitikinęs, kad vaikų niekada neturės, nes paprasčiausiai jų nemėgsta. Tačiau šiandien jis – laimingas ir be galo mylintis penkių vaikų tėvas, kuris įsitikinęs, kad auginti penkias atžalas yra žymiai lengviau nei vieną ar dvi. Šeimą sukūrė būdamas vos dvidešimties, kai dar net nebuvo baigęs studijų. Buvęs miestietis taip pat neįsivaizdavo, kad persikraustys gyventi į kaimą Varėnos rajone ir galiausiai taps ūkininku. Ir visa tai – dėl savo brangių vaikų bei į Amžinybę netikėtai iškeliavusio tėčio Algio Stanislovo Babravičiaus svajonės.

Auginti penkis vaikus – lengviau nei vieną ar du

Kęstučio šeimoje – keturios mergaitės ir berniukas: vyriausioji – šešiolikmetė Džiugilė, besimokanti pirmoje gimnazijos klasėje, klasės pirmūnė ir menininkė, vienuolikmetė Salomėja, kuriai labai patinka tvarkytis namuose, gyvūnų mylėtoja dešimtmetė Emilija, aštuonmetis Pijus, labai paklusnus berniukas, mėgstantis konstruoti, kažką meistrauti ir jaunėlė vos metukų Adelė, dažniausiai nesiskirianti su keturkoju namų augintiniu.

Kęstutis dirba Varėnos teismo rūmuose ūkvedžiu, vairuotoju ir informatiku. Po darbo valandų tenka pasirūpinti savo ūkiu, puoselėti savo sodybą bei skirti laiko penkiems savo vaikams.

„Žinote, turbūt sunkiausia auginti vieną, du vaikus. Tokiose šeimose daug daugiau problemų, negu daugiavaikėse. Kuo vaikų daugiau, tuo viskas paprasčiau. Duonos kąsnio užteks visiems. Kai šeimoje vienas ar du vaikai, jiems reikia daug priežiūros, o penki vaikai – tarsi draugai vieni kitiems, užsiima vienas su kitu.

Pavyzdžiui, vaikai dėl amžiaus skirtumo lanko skirtingas mokyklas, tačiau po pamokų jie visi vieni kitus susirenka ir ateina į vieną vietą bei laukia kol atvažiuosiu jų pasiimti“, – pasakojo Kęstutis.

„Niekada gyvenime“ virto į laimingą likimo ironiją

Jaunystės prisiminimai šiandien vyrui kelia šypseną, mat anuomet ištarti žodžiai „niekada“ virto labai linksma, daug laimės atnešusia likimo ironija.

„Tada sakiau, kad vaikų niekada neturėsiu, nes jų nemėgau, tačiau tokias mintis labai greitai pakeitė žinia apie Džiugilės laukimą. Salomėja mums buvo labai laukiamas stebuklas, nes buvo daug visokių nesėkmingų įvykių. Trečia atžala Emilija į mūsų gyvenimą pasibeldė visai neplanuotai, tačiau buvo labai laukiama. Vėliau gimė mūsų vienintelis sūnus Pijus, įnešęs į šeimą labai daug džiaugsmo, nes tai buvo pirmas sūnus, o mažylė Adelė buvo mano žmonos Irmos svajonė penkto vaiko susilaukti iki 35-erių. Tačiau ši svajonė šiek tiek vėlavo ir gimė, kai Irmai suėjo 36-eri.

Aš visus savo vaikus labai myliu ir dievinu ir dabar būti daugiavaikiu tėvu man neatrodo baisu“, – pasakojo Kęstutis, gerai žinantis visų savo šeimos narių amžių, tačiau savo metų niekada neskaičiuojantis.

Iš didmiesčio – į kaimo sodybą

Kaip penkių vaikų tėčiui sekasi suderinti karjeros, namų ūkio, vyro, tėčio pareigas? Vyras pasakojo, kad dabar laiko viskam turi daug daugiau nei jaunystėje, kai buvo dvidešimties. Anuomet jis buvo studentas, kai netikėtai užklupo žinia, kad jis taps jaunu tėčiu.

„Tada buvo darbas ir paskaitos, o dar mažas vaikas namuose. Galiausiai su žmona baigėme bakalauro studijas. Susilaukėme antrojo vaiko, o aš baigiau magistro studijas. Su trečio vaiko gimimu laiko turėjau daugiau, nes jau neberūpėjo studijų reikalai“, – prisiminimais dalijosi vyras.

Su trečiojo vaiko gimimu visą gyvenimą miestiečiu buvusio Kęstučio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Vilniaus daugiabutyje su trijų vaikų šeima gyventi tapo kiek per ankštoka, todėl šeima priėmė sprendimą kraustytis į Varėnos rajoną, kur Kęstučio tėtis Algis Stanislovas puoselėjo sodybą ir turėjo planų čia įkurti kaimo turizmo sodybą. Įdomu yra tai, kad Kęstučio žmona Irma kilusi iš Vievio. Kęstutis užaugęs Vilniuje, tačiau likimas šeimą sugrąžino į kelias Babravičių giminės kartas išgyvenusią sodybą.

„Mano vaikai – jau penktoji mūsų giminės karta šioje sodyboje“, – sakė Kęstutis.

Planavo gyventi be ūkio

Dabar joje pilna gyvybės – čia ne tik krykštauja penki Kęstučio ir Irmos vaikai, bet ir gyvybe pripildo laikomų naminkų gyvuliukų bei paukščių garsai.

Babravičių ūkelyje šiuo metu yra vištų, ančių, ožkų, vienas žąsinas, kurio patelę pagrobė lapė. Šeimai daug džiaugsmo teikia ir ištikimasis žmogaus draugas – belgų aviganis.

„Kai kraustėmės į kaimą, su žmona sutarėm, kad gyvensim be jokio ūkio, kad visko galime nusipirkti, o galiausiai viskas gavosi atvirkščiai. Viskas prasidėjo nuo šešių vištų, kurių būrys galiausiai išaugo į keturiasdešimt, vėliau ūkį papildė trys ožkos, dvidešimt ančiukų, trys žąsinai. Ūkis atsirado irgi dėl vaikų, nes jiems buvo įdomu, tarsi savotiškas zoologijos sodas. Emilija mūsų mažoji ūkininkė, ji labai myli ir prižiūri gyvūnus“, – pasakojo Kęstutis.

Su penkiais vaikais iššūkių netrūksta

Penkių vaikų tėtis atvirauja, kad namuose neapsieinama ir be iššūkių. Pastaruoju metu bendrauti su  Salomėja ir Emilija kiek sudėtingiau, mat prasidėjo maištingasis amžius.

Pasiteiravus nuo paauglystės iki kūdikinio amžiaus vaikus šiuo metu auginančio tėčio, kurią vaikų amžiaus grupę jam auginti lengviausia, vyriškis pasidžiaugė, kad jam asmeniškai turbūt paauglystė yra tas amžius, kai jau galima kiek atsikvėpti.

„Labai daug paauglius vaikus auginančių pažįstamų dalijasi sunkia savo patirtimi, mat šis amžius jiems kelia labai daug iššūkių, tačiau man su tuo susidurti kol kas neteko, nes mano Džiugilė – labai ramus vaikas. Nors iššūkių su Salomėja ir Emilija netrūksta, tačiau jos abi viena kitą labai papildo – Emilija dažnai išmėto savo daiktus, nesitvarko, o Salomėja visuomet prižiūri, kad būtų tvarka“, – sakė Kęstutis, apie savo vaikus galintis labai daug pasakoti.

Tiesa, jeigu jau Kęstutis namuose pakelia balsą, kas nutinka ne taip jau dažnai, visi vaikai žino, kad tada tikrai jau riesta.

„Penki vaikai sugeba išvesti iš kantrybės net pačius kantriausius“, – juokiasi vyras.

 Laiko atranda ir pramogoms

Nors užimtumas gyvenant kaime yra didelis, vaikams Kęstutis laiko atranda visuomet – skiria laiko pramogoms, išvykoms, kelionėms.

„Pas mus labai graži gamta, tad sekmadieniais stengiamės visa šeima išeiti pasivaikščioti po Pamerkius. Turime savo trasą. Stengiamės kartu būti ir bendrauti kiek įmanoma daugiau.

Įsigijome didesnį šeimos automobilį ir juo keliaujame. Liepos mėnesį visa šeima ruošiamės išvykti į Angliją aplankyti giminaičius“, – pasakojo Kęstutis.

O ar lieka laiko sau pačiam ir savo pomėgiams, ar nebūna dienų, kai norisi bent trumpam nuo visko atitrūkti?

„Tikrai būna tokių dienų, bet aš savo žmonos prašau išleisti bent kartą per metus iššokti iš lėktuvo su parašiutu ir manyje vėl viskas persikrauna. Kol kas esu šokęs tik du kartus. Planuoju ir šiemet tai padaryti“, – atviravo pašnekovas.

Jis pripažįsta, kad anksčiau gyveno daug aktyvesnį gyvenimą, kuriame buvo sportas, futbolas, varžybos, tačiau šeimos gyvenimas viską sudėlioja savaip.

Įgyvendina savo tėvo svajonę

Kęstutis įsitikinęs, kad tėčio vaidmuo vaikams yra labai svarbus ir tai vertina per savo vaikystės prizmę. Tai jis gerai suprato tada, kai Kęstučio tėtis netikėtai iškeliavo amžinojo poilsio ir nuo tada visas gyvenimas tarsi apvirto aukštyn kojomis, visi sodybos reikalai, planai nugulė ant sūnaus pečių.

Jo tėtis buvo verslininkas, muzikantas ir sūnaus vaikystėje daug laiko skirdavo Kęstučiui – savaitę laiko praleisdavo prie ežero, žvejodavo, miegodavo palapinėse, valgydavo tik tai, ką surasdavo miške, pagaudavo ežere.

„Man tai labai patiko ir iki šiol visa tai išliko kaip gražiausiais prisiminimas apie tėtį. Aš taip pat norėčiau tiek dėmesio skirti savo vaikams, tačiau galimybės ne visada tai leidžia“, – tikino Kęstutis.

Jausdamas begalinę nostalgiją laikui su savo tėčiu, dėkingumą jam, Kęstutis įgyvendina ir jo svajonę – sodybą paversti kaimo turizmo verta vieta.

Algio Stanislovo indėlis į šiuo metu sūnaus puoselėjamą sodybą buvo didelis – renovavo gyvenamąjį namą, pastatė pirtį, pradėjo ir kito pastato statybą. Po netikėtos mirties darbus perėmęs Kęstutis tęsia tėvo pradėtus darbus, supirko beveik visas aplinkines žemes, apie kurias svajojo tėvas.

„Buvo toks susitarimas su mano tėčiu, kad tie, kas šioje sodyboje gyvens, jos neparduos. Tad gyvename čia ir po mūsų šią sodybą paliksime savo vaikams, kad jie čia gyventų ir ją toliau puoselėtų“, – atviravo vyriškis.

Tėvo dieną Babravičių šeima šiemet mini dalyvaudami Sekminių šventėje, eina į bažnyčią, o po to – tradicinis šeimos pasivaikščiojimas ir piknikas namuose. „Laikas su šeima – pats gražiausias“, – įsitikinęs Kęstutis.

Panašūs įrašai:

Vienas komentaras apie “Laiminga penkių vaikų tėvo likimo ironija: žodis „niekada“ gyvenimą apvertė aukštyn kojomis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.