Šunų dresuotojas iš Alytaus: „Su šeimininkais kartais būna sudėtingiau nei su augintiniais“

Profesionalus šunų dresuotojas iš Alytaus Deividas Truska su savo vienerių metų augintiniu Ciongu.

Šunų dresavimas alytiškiui Deividui Truskai įaugęs pomėgis dar nuo vaikystės. Apie keturkojų elgesį jis galėtų pasakoti ištisas valandas, tačiau visuomet sugrįžta prie fakto, kad išdresuoti įmanoma visus šunis, tačiau tam pasiruošę būna ne visi šeimininkai. Dresuotojas pasidžiaugė, kad visuomenės požiūris į augintinius keičiasi, tačiau šie procesai, lyginant su užsienio patirtimi, vyksta pernelyg lėtai.

Pomėgį atrado vaikystėje

„Su šunimis dirbu nuo mažų dienų, o savo kaip profesionalo kelią pradėjau prieš daugiau nei dešimtmetį. Viskas prasidėjo nuo įsigyto šuniuko vaikystėje. Tuo metu Alytuje nebuvo nei dresuotojų, nei tuo užsiimančių mokyklų. Tiesa, laikraštyje radome skelbimą apie šunis dresuojantį dresuotoją, su juo susisiekėme, jis paskyrė laiką, pasakė adresą, tačiau niekas ten manęs su šuniuku nelaukė. Tada radau sovietinę knygelę apie šunų dresūrą. Pats ją skaičiau studijavau ir pats praktiškai bandžiau dresuoti savo šunį.

Kai pagalvoju, tai šiuolaikiniai šunų dresavimo metodai nuo sovietinio laikmečio labai skiriasi. Žinoma, man pavyko išdresuoti savo šuniuką. Vaikai kieme didelėmis akimis žiūrėdavo į išmoktus mano šuns triukus. Nuo tada ir turėjau svajonę dresuoti šunis“, – pasakojo Deividas.

Kiek vėliau jis įsigijo vokiečių aviganį, kurį taip pat dresavo, tačiau jau pas profesionalų dresuotoją.

Nuo tada alytiškis ir pats pasinėrė į šią veiklą ir šiandien tuo gyvena. Iš pradžių prašymų padėti išdresuoti šunis sulaukdavo iš pažįstamų, o vėliau sumanė atidaryti ir šunų dresavimo mokyklą.

Procese turi dalyvauti ir šeimininkas

Šiandien interesantų skambučių vyras sulaukia po keletą per dieną. Deja, ne visiems pavyksta pasiekti norimo rezultato ir visai ne todėl, kad šuo būtų nedresuojamas.

„Beveik visus šunis galima išdresuoti ir tai padaryti niekada nevėlu. Tačiau tam reikia šuns šeimininko pasiryžimo ir noro mokytis kartu ir nuolat dirbti. Vis dar yra žmonių, kurie atvedę savo augintinius dresūrai, tikisi juos palikti ir pasiimti tik tada, kai jie bus išdresuoti. Taip mąstantiems iš karto pasakau, kad nieko nebus, kad šiame procese aktyviai turi dalyvauti ir pats šeimininkas. Aš galiu išmokyti svetimą šunį, tačiau tada jis tik manęs ir klausys, o šeimininkas nebemokės išreikalauti iš šuns to, ko tikisi.

Iki šiol man pavyko išmokyti visus šunis, tačiau ne žmones, mat su jais daug sunkiau nei su šunimis. Ne kiekvienam duota gabumų“, – patirtimi dalijosi šunų dresuotojas.

Deividas paaiškino, kad mokykloje dresuojant šunį, labai svarbu nevengti parodyti savo emocijų, pagirti augintinį, kai šis atlieka išmoktą komandą.

„Pabarti gyvūnus moka visi, tačiau pagirti, pasidžiaugti – tikrai ne. Turbūt toks jau tas lietuviškas būdas“, – kalbėjo dresuotojas.

Koks šeimininkas, toks ir šuo

Deividas pasakojo, kad iš dresuoti atvestų šunų elgesio galima daug pasakyti ir apie pačių šeimininkų elgesį su augintiniais. Ypač ryškiai pasimato blogos keturkojų patirtys, kai jie būna skriaudžiami, mušami. Be to, teiginys, kad ilgainiui augintiniai supanašėja su savo šeimininkais, ne iš piršto laužtas.

„Šuo linkęs prisiderinti prie savo šeimininko – savo žingsnių spartumu, agresyvumu, švelnumu, paklusnumu. Geriausias derinys būna priešingos šeimininko ir augintinio savybės – jeigu šeimininkas lėtas, šuo turi būti vikresnis ir atvirkščiai. Jeigu tiek šuo, tiek šeimininkas bus cholerikai, greičiausiai jie nesusidraugaus. Todėl labai svarbu renkantis šunį, atkreipti dėmesį į jo savybes“, – pasakojo Deividas.

Nebūna šunų kaip iš serialo

Dresuotojas sako, kad iš keturkojų augintinių tikrai nereikėtų tikėtis, kad išdresavus jie gali būti tokie, kaip rodo per populiarius serialus – drąsūs, paklusnūs, labai protingi, visada noriai ir tobulai atliekantys užduotis. Esą serialuose apie šunis dažniausiai to paties personažo vaidmenį atlieka bent keletas skirtingų šunų, mokančių gerai atlikti skirtingas komandas.

„Nebūna tokio šuns, kuris mokėtų viską gerai daryti. Ir negimsta tokių. Jeigu šeimininkas nori, kad jo augintinis būtų nors kiek panašus į filmo herojų, su juo reikia be galo daug ir nuolatos dirbti. Ir tai turėtų būti labiau malonumas, nei darbas. Pastebiu, kad daugumos žmonių entuziazmas su laiku išblėsta“, – tikino dresuotojas.

Ir šunims reikia šeimininkų dėmesio, laiko ir pastangų

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad šunys ypač gerai jaučia savo šeimininkų nuotaikas, nusiteikimus, neretai tokiomis pačiomis emocijomis užsikrečia ir keturkojai.

Deividas pasidžiaugė, kad požiūris į gyvūnus mūsų šalyje labai keičiasi gerąja linkme, tačiau ne taip sparčiai kaip norėtųsi. Vis dar nerimtai žiūrima į šunų vedžiojimo taisykles. Gyvūnams, kaip ir žmonėms, taip pat reikia skirti laiko ir dėmesio.

„Jeigu kiekvienas suvoktų, kiek iš tikrųjų reikia skirti laiko, dėmesio, pastangų, atsakomybės auginant augintinį, galbūt atsirastų mažiau norinčių jų įsigyti“, – svarstė Deividas.

Šunų dresūra – profesionalo rankose

Šunų dresūros mokykla „Vilko takais“ Alytuje veikia jau kelerius metus. Deividas yra jos ir vokiečių aviganių ir senbernarų veislyno įkūrėjas, Alytaus šunų mylėtojų klubo Canis prezidentas, taip pat oficialus Lietuvos kinologų draugijos (LKD) bei tarptautinės kinologų draugijos (FCI) dresuotojas-elgsenos specialistas.

D. Truska priklauso LKD dresuotojų kolegijai, kuriai teikia kasmetines ataskaitas apie savo veiklą. Taip pat jis nuolat kelia kvalifikaciją, dalyvauja įvairiuose mokymuose bei kursuose.

Per savo kaip šunų dresuotojo laikotarpį yra ruošęs jau per 1000 šunų.

12 komentarų apie “Šunų dresuotojas iš Alytaus: „Su šeimininkais kartais būna sudėtingiau nei su augintiniais“

  1. Nepasimaukite ant šito “dresuotojo”. Išmano apie šunų dresūrą tiek, kiek kunigas apie aviaciją. Teko asmeniškai dresuotis pas jį Alytaus orouoste. Tai kol nepakeitėm šito “dresuotojo”, tai šuo ne tik netobulėjo, o ritosi žemyn. Tarp kitko, jis ir jo žmona Žaneta pirko tada dar vadinamą IPO egzaminą. Taigi supraskite kokio jis lygio “dresuotojas”. Atsargiai.

    1. 🤣🤣🤣🤣 Pavydas bambą kažkam graužia 🙂
      Puikus dresuotojas, pačios didžiausios rekomendacijos 👏

  2. To nepavydėk.
    Ko pavydėt? Kad perka egzaminus? Ar, kad nemoka dresuoti?
    Nors ką čia su tavim ginčytis, matomai su smegenėlėmis neviskas ok jeigu nesupranti, kad dresuotojas perka egzus. Ai tiesa, jis toks puikus šunų specialistas, kad jo kalė savo šuniuką papjovė. Ir dar, paklausk kiek jis paruošė šunų IGP. Ai neklausk, pasakysiu aš. Lygiai nulis ;))))
    Skaičius atspindi jo lygį. 0/10

  3. Anonimui gaila kad nusiritai iki tokio lygio o tave kaip ir draugu visi laikė net šunys tiek neloja kaip tu jei reikia sumesim ant egzamino.

  4. Skiriu dresuotojo drauguj,apeikit mane ratu.Manes nedomina nei dresuotojas tavo,nei tu,bet tas kas raso savo nepasitenkinimus,vadinasi nebe reikalo.Pilnai palaikau anonima

      1. Tu ciulpikas stebetojau.nei as jus kabinu,nei tavo nusnarglejusi dresuotoja.taip kad geriau apeikit mane.bet jaigu tu toks kietas pasuk man,nebuk bailys

  5. Tai tikrai atsakingas darbas, kurio rezultatai labai džiugina. Tikiu, jog su šeimininkais gerokai sunkiau. Mes visiškai pasitikime dresuotojais ir klausome jų nurodymų. Po pamokų šuo tikrai tapo gerokai lengviau valdomas ne tik namuose, tačiau ir viešose vietose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *