Vos prieš metus vyndarystę atradęs alytiškis iš čempionato parsivežė keturis geriausio vyno medalius

Vos prieš metus namudinės vyndarystės amatą pradėjęs alytiškis Marijus Jakinevičius iš Lietuviško vyno čempionato parsivežė keturis geriausio vyno medalius. Asmeninio albumo nuotraukos.

Vos prieš metus namudinės vyndarystės amatą pradėjęs alytiškis Marijus Jakinevičius šiandien jau gali didžiuotis išties įspūdingais pasiekimais. Jis pirmą kartą ryžosi dalyvauti Lietuviško vyno čempionate ir dviejų rūšių jo pagaminti vynai savo kategorijose buvo pripažinti geriausiais 2022-ųjų vynais visoje šalyje. Iš viso iš čempionato Marijus parsivežė keturis medalius. Šie pasiekimai vyriškį paskatino drąsiau imtis ilgai brandintų planų, kurie, kaip žadama, turėtų išgarsinti Pietų Lietuvos regioną naujame amplua.

Siekė pasitikrinti

Pirmą kartą Lietuviško vyno čempionate dalyvavęs Marijus namo parsivežė net keturis medalius. Jo pusiau saldus abrikosų vynas buvo pripažintas geriausiu vynu savo kategorijoje ir apdovanotas sidabro medaliu, o taip pat geriausiu pripažintas sausas vyšnių vynas pelnė bronzos medalį. Bronzos medaliais buvo pripažinti ir alytiškio gaminami bruknių bei raudonųjų serbentų vynai.

„Dalyvauti čempionate nusprendžiau siekdamas pasitikrinti, ar einu teisingu keliu. Kiekvienas dalyvis vertinimui galėjo pristatyti iki keturių vynų, taigi, aš ir vežiau keturis. Kadangi tokiame čempionate dalyvavau pirmą kartą ir apskritai vyną savo reikmėms gaminti pradėjau vos prieš metus, tikrai nesitikėjau tokių įvertinimų, juolab kad varžytis teko su Lietuvoje gerai žinomais profesionalais vyndariais“, – pasakojo Marijus.

Varžytis teko tarp 90 pavadinimų

Kasmet organizuojamą Lietuviško vyno čempionatą rengia Lietuvos someljė asociacija. Geriausias lietuviškas vynas renkamas nuo 2010-ųjų, tačiau pandemija privertė padaryti dviejų metų pertrauką.

Šiemet šis renginys pritraukė 32 profesionalius ir mėgėjus vyndarius, teikusius savo vynuogių, obuolių, pienių, juodųjų serbentų, spanguolių ir kitų uogų, vaisių vyną, sidrą bei midų. Iš viso komisijai buvo teikta 90 pavadinimų vyno, sidro ir midaus.

Čempionato vertinimo komisiją sudarė someljė, vyno ekspertai ir žurnalistai. Buvo išrinkti nugalėtojai net 18-oje skirtingų kategorijų.

Šiame čempionate vertinami tik iš lietuviškos žaliavos pagaminti gėrimai.

Planuose – unikali vyninė

Pasiteiravus, kaip prasidėjo Marijaus kelias į vyndarystę, jis papasakojo, kad tai nutiko atsitiktinai, bendraujant su bičiuliu, kuris taip pat gamina vyną. Galiausiai alytiškis taip pat nusprendė save išbandyti šioje srityje. Kauno kolegijoje alytiškis baigė vyndarystės mokslus, o besimokydamas jis jau eksperimentavo su įvairiais receptais, skoniais, technologijomis ir ingredientais.

Kol kas jam visai puikiai sekasi, todėl kaskart į savo mintis ir planus įsileidžia idėją Alytaus krašte atidaryti unikalią, vienintelę tokią Pietų Lietuvoje vyninę.

„Jau dabar įsivaizduoju, kad galėčiau pasiūlyti įspūdingų skonių, įvairių rūšių vynų iš visai netikėtų vaisių, uogų. Galbūt dauguma įsivaizduoja, kad vynas gali būti gaminamas tik iš vynuogių, tačiau labai nustemba išgirdę, kad vyną gaminti galima ir iš spanguolių, svarainių, šilauogių, mėlynių, obuolių, bruknių, šaltalankių ir kitų Lietuvoje auginamų vaisių ar uogų. Labai tikiuosi, kad šiai svajonei bus lemta išsipildyti“, –  vylėsi Marijus.

Tikisi vyno gėrimo kultūros proveržio

Pasak jo, mūsų šalyje daugybė žmonių mažai ką žino apie vyną, o ir jo gėrimo kultūra čia nėra išvystyta.

„Kai įstojome į Europos sąjungą, Lietuva nebuvo ratifikuota kaip vynuogių auginimo kraštas, todėl ir vynuogynų kultūra čia buvo menka, o didesnio jos proveržio tikimės jau nuo šių metų, mat praėjusių metų gruodį pagaliau Europos sąjunga Lietuvą ratifikavo kaip vynuogininkų kraštą, įtraukė į A kategoriją (šiaurinių kraštų vynuogių augintojų)“, – pasakojo Marijus.

Jis teigė, kad Lietuvoje susiformavęs vartotojiškas vyno gėrimo požiūris, tačiau pati vyno gėrimo kultūra turi visai kitokią prasę ir reikšmę. Tose šalyse, kuriose ši kultūra yra išsivysčiusi, vyno gėrimas nėra suprantamas kaip savaime suprantamas blogis, ten juo mėgaujamasi gurmaniškai ir tai tampa labai svarbia kultūros dalimi.

„Vynas gali būti tiesiog bendravimo proceso dalis. Vynas sujungia žmones, jie ima kalbėtis ir tarp žmonių atsiranda jaukesnis ryšys. Mūsų šalies įstatymai apie bet kokį svaigųjį gėrimą pasisako vienareikšmiškai, kad tai yra blogis. Užsienyje į tai žiūrima kiek kitaip, todėl jų vartojimo mastai yra kitokie, mąstymas apie tai kitoks. Mūsų tikslas ir yra keisti požiūrį bei vystyti šios srities kultūrą“, – savo mintimis dalijosi pašnekovas.

Panašūs įrašai:

Vienas komentaras apie “Vos prieš metus vyndarystę atradęs alytiškis iš čempionato parsivežė keturis geriausio vyno medalius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.