Savanorių akistata su pandemija: naujos patirtys atmintyje išliks ilgai

Lietuvos Raudonojo kryžiaus Alytaus skyriaus archyvo nuotraukų koliažas

Priešakinėse kovos su COVID-19 pandemija linijose prieš maždaug metus atsidūrę savanoriai dar ir šiandien negali lengviau atsikvėpti – koronavirusas iš Lietuvos traukiasi nenoriai, o prasidėjusi visuotinė vakcinacija byloja, jog neatlygintos jų pagalbos gali prireikti mažiausiai iki rudens.

Šiomis dienomis didžiausios Lietuvos Raudonojo kryžiaus Alytaus skyriaus savanorių pagalbos reikia Skiepijimo centre, tačiau vos prieš mėnesį be jos neapsiėjo daugybė vietos įstaigų ir žmonių. Dzūkijos sostinėje tuo metu neatlygintinai darbavosi maždaug šešios dešimtys savanorių.

Kiek atsipūtę po pamainos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės „COVID-19“ skyriuje ar Mobiliajame punkte, savanoriai skubėdavo pas koronavirusu užsikrėtusius alytiškius: vieniems reikėdavo nuvežti maisto, kitiems – išvesti augintinį į lauką. Po darbų kažkurioje slaugos įstaigų, savanorių laukdavo vieniši senoliai – parūpinus maisto produktų ir higienos prekių, rizikos grupėje esantiems senjorams nereikėdavo patiems kulniuoti į prekybos centrus.

Sudėtingiausiu laikotarpiu darbo netrūko ir vienam jauniausių Lietuvos Raudonojo kryžiaus Alytaus skyriaus savanorių – 16-mečiui Emiliui. Pats būdamas saviizoliacijoje vaikinas į duomenų bazę turėjo suvesti tūkstančius skiepytis užsiregistravusių Alytaus miesto senjorų. „Labai geras jausmas viduj, kai žinai, kad užklupus tokiai didelei nelaimei  ir tu bent kažkuo padėjai“, – sako Emilis.

Jo kolega Laisvūnas, be to, kad aprūpindavo maistu saviizoliacijoje buvusius alytiškius, darbavosi ir viename „karščiausių taškų“ – Karščiavimo klinikoje. „Daug ir įvairios gyvenimiškos patirties turiu, bet ta nežinomybė, išgąstis ir beviltiškumas žmonių, susidūrusių akis į akį koronavirusu, veiduose atmintin įsirėžė ilgam“, – patirtimi dalijasi alytiškis.

Toje pačioje Karščiavimo klinikoje, vėliau Alytaus poliklinikos skambučių centre neatlygintinai dirbusi, o dabar Skiepų centre pagelbėjanti savanorė Ugnė sako, jog įgyta patirtis šiuo sudėtingu laikotarpiu išties niekada nepasimirš – viskas nauja, nežinoma, o kur dar skirtingi žmonės, situacijos, išgyvenimai. „Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad padėti gali tiesiog savo buvimu“, – sako moteris, prisiminusi ilgas budėjimo valandas Karščiavimo klinikoje.

Lietuvos Raudonojo kryžiaus Alytaus skyriaus vadovė Aldona Turauskytė džiaugiasi vietos savanorių pilietiškumu, geranoriškumu ir gebėjimu susitelkti užklupus nelaimei, nesvarbu kas bebūtum – moksleivis, politikas, verslininkas ar tik ieškantis darbo. „Savanoriai atliko labai didelį darbą gelbėjant visą mūsų sveikatos sistemą nuo „perdegimo“, nes tam tikru laikotarpiu situacija joje išties buvo kritiška ir grėsminga“, – pažymi A. Turauskytė.

Kita vertus, Lietuvos Raudonasis Kryžius pirmasis ir ėmėsi telkti visuomenę savanoriškai pagalbai šalies gydymo įstaigose, o vadinamosios „antrosios bangos“ pradžioje įkūrė Pagalbos centrą COVID-19 pandemijos paliestiems žmonėms, nuo ko viskas ir prasidėjo.

„Pačiu sudėtingiausiu pandemijos laikotarpiu mūsų skyriaus veikla išplito ir už Alytaus miesto ribų – savanoriai darbavosi kitų regiono miestų gydymo įstaigose, slaugos centruose, senelių globos namuose. Į mūsų skyrių ir kreipėsi kitų miestų, rajonų gyventojai siūlydami savo pagalbą“, – Dzūkijos regiono žmonių susitelkimu pandemijos akivaizdoje džiaugiasi Lietuvos Raudonojo kryžiaus Alytaus skyriaus vadovė.

Gražių žodžių Dzūkijos sostinės savanoriams negaili ir Alytaus miesto savivaldybės gydytojas bei ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Povilas Jagelavičius. „Nesibodėdami pačių įvairiausių darbų, jie atliko labai reikšmingą misiją. O ir pati pandemija, kaip matome, giliai įprasmino savanorišką veiklą, atskleidė jos svarbą visuomenei ištikus krizei“, – įsitikinęs P. Jagelavičius.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.