Snieguotas įsibėgėjusios gegužės rytas daugeliui pasirodė tikra gamtos išdaiga. Tačiau Žuvinto biosferos rezervato direktorius, gamtininkas Arūnas Pranaitis tikina, kad tai nėra jau toks neįprastas reiškinys, o ir gamtai jis didesnės žalos nepadarys: „Gamta visuomet krečia išdaigas, tačiau ne visi jas supranta – kai kuriems tai didelė bėda, o kai kuriems – visiškai jokios“.
Pasak jo, laukinei gamtai iškritęs gegužės sniegas neturės jokios įtakos, mat tam reikia žemesnės temperatūros – bent jau 1,5 laipsnio šalčio.
„Prie tokios temperatūros, kokia buvo šiąnakt ir šįryt, net jautresni augalai neapšalo. Vienintelis dalykas, ką gausiai iškritęs sniegas galėjo padaryti, tai aplaužyti medžių šakas“, – tikino A. Pranaitis ir dar kartą patikino, kad toks gamtos reiškinys turėtų praeiti be didesnių pėdsakų.
Pernelyg nuogąstauti dėl žydinčių sodų bei lysvėse pasodintų daržovių žmonės taip pat neturėtų. „Net ir šiuo metu iš dirvos išlindę ankstyvų daržovių daigai visiškai lengvai ištveria pusės laipsnio šalčio temperatūrą, todėl kol kas galime būti ramūs – šios nakties šaltis ir sniegas daržams ir sodams tikrai nepakenks. Kenkia -3 ir daugiau laipsnių šalčio temperatūros. Jeigu ryte pamatytume apšarmojusią žolę, tada vertėtų susirūpinti“, – teigė gamtininkas.
Jo teigimu, net ir beveik gegužės vidury iškritusio sniego nereikėtų vertinti kaip nenormalaus reiškinio: „Mes galbūt esame šiek tiek palepinti pastarųjų šiltų pavasarių, kai gegužės mėnesį temperatūra pakyla iki 25 laipsnių šilumos. Tai yra normalus, vidutiniškas gegužės mėnesio oras ir tokie trumpalaikiai temperatūrų nukritimai didesnės įtakos nesudaro. Taip, temperatūros yra gerokai žemesnės negu vidutinės, bet ar tai yra kažkas stebėtino, tai tikrai ne.“