Papasakoti savo istoriją apie puolusią motinystę Alytaus rajone gyvenanti trisdešimtmetė moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sutiko su viena sąlyga – kad nebus skelbiama jos asmenybė. „Mažai, kas žino šią mano istoriją, tik patys artimiausi žmonės. Nenoriu, kad svetimi sužinotų“, – sakė moteris, kuri savo gyvenimą dėl globėjams patikėtos dukros prieš daugiau nei metus apvertė aukštyn kojomis.
Nesigaili dėl nieko
Šią moterį pavadinsime Ligitos vardu. Tą lemtingą dieną, kai anuomet vienturtę vos vienerių metukų dukterį išsivežė vaiko teisių sergėtojai, ji visą gyvenimą prisimins kaip didžiausią gyvenimo pamoką.
„Dėl nieko nesigailiu ir viską daryčiau tą patį, nes tai man buvo pamoka visam gyvenimui. Jeigu jos nebūtų, gal šiandien visa tai tęstųsi ir toliau“, – paaiškino moteris.
Tą pusmetį, kai Ligitos dukra gyveno pas globėjus, pašnekovė prisimena tarsi visą amžinybę užsitęsusį laikotarpį.
Kaltina tik pati save
Tai, kas nutiko, mažą mergytę ilgam laikui teko atskirti nuo tėvų? Vaiko teisių gynėjų akiratyje Ligitos šeima jau buvo kurį laiką.
„Viskas per alkoholį. Tuo metu man neatrodė, kad darau kažką negerai, atrodė viskas labai paprasta. Išgėriau vieną dieną, po to kitą ir galiausiai priėjau bedugnės kraštą“, – pasakojimą pradėjo Ligita. Ji teigė šiandien negalinti atsakyti, kodėl į savo gyvenimą įsileido priklausomybę alkoholiui, svarstė, kad nemažą įtaką galėjo daryti ir draugai, ir matytas tėvų pavyzdys. Tačiau dėl viso to ji nieko nekaltina, tik pati save.
Pašnekovės tikinimu, jos pačios vaikystė nebuvo kažkuo išskirtinė, kol tėvai turėjo darbus, buvo įprasta šeima, tačiau kai gimdytojai neteko pragyvenimo šaltinio, iš nevilties griebdavosi taurelės.
Ligita dar prieš lemtingąjį įvykį gyveno tėvų namuose, tad ir jos mažylė augo matydama ne kokį pavyzdį. Išlenkti taurelę vis dažniau ryždavosi ir pati Ligita su vyru. Kaip pati sakė, gal ir iš nervų, kad teko glaustis po vienu stogu su girtaujančiais tėvais. Visa tai tęsėsi iki tol, kol vieną dieną kažkas iškvietė vaikų teises ir pranešė, kad mažametės motina yra neblaivi.
Teko nueiti ilgą kelią
„Tai nutiko prieš pusantrų metų, buvo eilinė rudens diena. Buvau su vaiku viena namuose, vyras darbe. Kažkas pasibeldė į duris. Atidariau ir tarpdury pamačiau vaikų teisių atstovus. Jau tada supratau, kad geruoju nesibaigs. Iškvietė policiją, patikrino mano girtumo laipsnį ir išvežė mano vaiką. Niekas man nesakė nei kur išveža mano vaiką, nei kuriam laikui“, – pasakojo moteris ir pasakojo, kad tik tada suvokusi, ką padarė, kad savo gyvenimą pavertė košmaru ir dėl viso to kalta tik ji pati.
Tąkart moteris verkė, maldavo specialistų, kad paliktų vaiką, kad neišvežtų, bandė apsiglėbusi vaiką laikyti ir neleisti išvežti. Vaikas klykė ne savo balsu, buvo net pamėlusi.
„Pati norėjau numirti“, – atviravo Ligita.
Jau kitą dieną visas pasaulis vaiką praradusiems sutuoktiniams atrodė kitoks. Nuo tada prasidėjo jų ilgas ir nelengvas kelias, siekiant susitvarkyti savo gyvenimą ir susigrąžinti dukterį. Jie abu apsisprendė atsikratyti nepriklausomybės, užsikoduoti. Nuolat lankėsi pas specialistus, priėmė jų pagalbą, konsultacijas, nuolankiai vykdė jų nurodymus. Abu ieškojosi darbo, pakeitė gyvenamąją vietą.
„Nesigilinau, kodėl buvo tokie reikalavimai, dariau viską, nes man rūpėjo kuo greičiau susigrąžinti vaiką“, – pasakojo Ligita.
Globėjus vadina auksiniais
Per tą laiką tėvai bent du ar tris kartus lankydavo pas globėjus pusmetį gyvenusią dukrą, nuolat palaikydavo ryšius su globėjais.
„Aš visada galvodavau, kad visi globėjai vaikus globoti ima tik dėl pinigų ir naudos sau. Pas mus kaime gyveno tokie ūkininkai, kurie vasarai iš vaikų namų pasiimdavo vaikus, kad jie daržus nuravėtų, padėtų ūkyje. Kai iš mūsų paėmė dukrą, galvojau geriau tegul ji būna internate nei pas globėjus. Bet vėliau nuomonė apie tai stipriai pasikeitė. Galiu pasakyti tik tiek, kad mano dukros globėjai yra auksinės širdies, nes mačiau ir tai, kaip jie kitus globotinius augino“, – sakė Ligita.
Pasak jos, bendravimas su globėjais visuomet buvo paprastas, šiltas, jie geranoriškai leisdavo aplankyti vaiką. Glaudų ryšį su mergaitę globojusiais žmonėmis Ligita palaiko iki šiol. „Kai atėjo ta diena, kai galėjome pasiimti dukrą atgal į savo šeimą, jie prašė leisti ją karts nuo karto pamatyti, aplankyti. Kitaip ir negalėjo būti, juk jie šitaip mano vaiką myli. Pasirodo, kiti globotinių tėvai, atsiėmę savo vaikus, net tik neleidžia su jais matytis, bet ir susitikus gatvėje nepasisveikina“, – pasakojo Ligita.
Net kai būna sunku, ar reikia patarimo, išsipasakoti, Ligita žino, kad bet kada gali kreiptis į vaiko globėjus.
Svarbiausia, kad vaikai – šalia
Šiandien šeimos gyvenimas teka įprasta vaga – gyvena ji atskirame nuo tėvų būste, vyras turi darbą, o Ligita šiuo metu jau augina ir antrą savo atžalą ir svajoja jau nuo vasaros sugrįžti dirbti į savo darbą. Žalingų įpročių turinčių draugų šeimos gyvenime taip pat neliko. O alkoholio sutuoktiniai nė lašo burnoj neturėjo beveik pusantrų metų.
„Duok, Dieve, kad viskas ir toliau gyvenime taip klostytųsi kaip dabar“, – tarstelėjo Ligita. Pasiteiravus, kokia jos didžiausia svajonė Motinos dieną pasitinkant su visa šeima, moteris nė nedvejodama atsakė, kad kad šiuo metu jai nieko netrūksta ir svarbiausia, kad vaikai yra su ja. Ji ir savo mamai yra dėkinga už viską, ir už tai, kad dabar padeda auginti vaikus.
Vaiko teisių sergėtojai: „Tai vienas retųjų atvejų“
Šiandien apie šią šeimą Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atsiliepia geriausiais žodžiais ir sako, kad tai vienas tų retųjų atvejų, kai šeima dėl savo vaikų gyvenimą apverčia aukštyn kojomis, kad tik juos susigrąžintų į savo šeimą.
„Puikiai atsimenu tą įvykį, vienerių metukų mergaitė buvo paimta iš tėvų, nes dėl jų nuolatinio žalingo alkoholio vartojimo mergaitei buvo nesaugu likti namuose su tėvais. Mažylę pusę metų globojo budinčioji globotoja. Tėvai labai atsakingai pažiūrėjo į šį įvykį, tai buvo labai rimtas perspėjimas pradėti keisti gyvenimo būdą. Šeima įvykdė visus atvejo vadybos įpareigojimus ir atgavo dukrelę. Labai buvo gera stebėti, kaip jos vėl susitiko, kaip mažylė tiesė rankytes į mamą. Linkiu sėkmės ir stiprybės šiai šeimai“, – sakė Alytaus apskrities VTAS patarėja Alytaus mieste Agnė Malauskaitė.