Alytaus ligoninė pasiruošė blogiausiam: kas laukia, paaiškės po švenčių

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė švenčių laukia su nerimu. Nuogąstaujama, kad per šv. Velykų šventes Priėmimo-skubios pagalbos medikai gali sulaukti pacientų antplūdžio. Tačiau gydymo įstaigos bendruomenė šiandien gali jaustis užtikrinčiau, nes yra pakankamai pasiruošusi ir apsirūpinusi net blogiausiam scenarijui. Apie tai, kokie pasiruošimo procesai vyksta ligoninės viduje, pasakojo ligoninės direktoriaus pavaduotojas Dmitrij Kačiurin.

Ligoninė ruošiasi blogiausiam

„Pirmąsias tris karantino savaites medikų bendruomenėje nestigo nerimo, nežinomybės, nes tokia situacija susiklostė pirmą kartą. Ypač medikų bendruomenę glumino tai, kad trūko apsaugos priemonių, taip pat jautėsi ir pačios šalies valdžios dėmesio regionams ir jų ligoninėms trūkumas. Visas dėmesys buvo kocentruojamas į penkias didžiąsias šalies ligonines, kuriose gydomi koronaviruso infekuoti pacientai. Trūko ir aiškių gairių iš pačios Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip darbą turi organizuotis regioninės ligoninės, kaip turėtų būti elgiamasi su karščiuojančiais pacientais. Tačiau jau spėjome apsiprasti su esama situacija, daugelį organizacinių dalykų susidėliojome, išsisprendėme ir šiandien galiu pasakyti, kad Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė yra pakankamai pasiruošusi net ir tam atvejui, jeigu situacija šalyje imtų drąstiškai blogėti ir prireiktų COVID-19 infekuotus pacientus priimti, gydyti ir mūsų ligoninėje“, – taip situaciją apibūdino D. Kačiurin.

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Dmitrij Kačiurin. Dzūkijosveidas.lt nuotrauka.

Išsipildžius blogiausiam pandemijos scenarijui, Alytaus ligoninė yra pasiruošusi priimti iki 350 COVID-19 užsikrėtusių pacientų. „Yra tokių skyrių, kurių negalime nutraukti veiklos. Pavyzdžiui, dalies Slaugos skyriaus, nes yra pacientų, kuriems reikalinga paliatyvi pagalba, tačiau Slaugos skyriuje lovų skaičių sumažinome iki minimalaus skaičiaus. Taip pat turime pacientų, kurių būklė yra tokia, kad jų gydymas namuose nėra galimas. Akušerijos ir ginekologijos skyrius veikti taip pat turi nenutrūkstamai“, – kalbėjo ligoninės atstovas ir pridūrė manantis, kad blogiausias scenarijus neturėtų išsipildyti, o bendra situacija, pandemijos eiga Lietuvoje aiškesnė turėtų būti jau po švenčių.

Pavaduotojas tikino, kad atmosfera tarp ligoninės medikų išties yra įtempta, nes į kiekvieną sergantį pacientą žiūrima kaip į potencialų infekuotąjį.

Tiesa, prie ligoninės jau beveik mėnesį veikianti pirminės pacientų registracijos palapinė yra svarbi apsaugos nuo COVID-19 plitimo ligoninėje priemonė. Joje atliekamą kontrolę turi praeiti visi, norintieji patekti į Skubios pagalbos-priėmimo skyrių.

Pirminės pacientų registracijos palapinė prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus. Dzūkijosveidas.lt nuotrauka.

D. Kačiurino teigimu, Skubios pagalbos-priėmimo skyriaus pacientų srautas karantino laikotarpiu sumažėjo perpus – per dieną vidutiniškai sulaukiama apie 50 gyventojų.

Ligoninę pasiekė tūkstančiai priemonių

Šiuo metu Lietuvoje yra numatytos penkios pagrindinės ligoninės, kurios savo ruožtu yra įpareigotos organizuoti ir koordinuoti paslaugų teikimą joms nustatytose veikimo teritorijose. Kalbant apie Alytaus S. Kudirkos ligoninę, ji yra priskirta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms, tad ir visas asmens apsaugos priemonių tiekimas vyksta per Santaros klinikas.

Pasak D. Kačiurin, apsaugos priemonėmis ligoninė yra aprūpinta – vaistinėje šiuo metu yra per 12 tūkstančių respiratorių, per 25 tūkst. vienkartinių kaukių, po tūkstantį kombinezonų ir vienkartinių chalatų, 1300 veido skydelių, 32 tūkst. pirštinių.

Šiuo metu Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė apsaugos priemonėmis yra pakankamai aprūpinta. Alytaus miesto savivaldybės nuotrauka.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, neseniai  Alytaus S. Kudirkos ligoninę pasiekė dalis numatomų asmens apsaugos priemonių: 1684 respiratoriai FFP2, 300 vnt. apsaugos akinių, 26 600 vnt. vienkartinių pirštinių. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų tvirtinimu, artimiausiu metu ligoninė gaus ir kito, įvairesnio asmens apsaugos priemonių asortimento.

„Esame aprūpinti tikrai, tačiau kuriam laikui viso to užteks, atsakyti sunku, nežinome, koks bus poreikis, sergančių pacientų srautas. Tik mums neramu, kad šventinį savaitgalį, kai nedirbs poliklinikos, ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyriuje sulauksime didesnio pacientų antplūdžio“, – sakė D. Kačiurin.

Mokymuose dalyvavo per pusšimtį Alytaus medikų

Tai kad Alytaus ligoninė intensyviai ruošiasi ir blogiausiam pandemijos scenarijui, pagal kurį COVID-19 užsikrėtę pacientai būtų pradėti gydyti ir Dzūkijos sostinės gydymo įstaigoje, rodo ir nuotolinius mokymus, kaip dirbti su tokiais pacientais, baigusių ligoninės medikų skaičius.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus savaitgaliais organizuotus nuotolinius medikų apmokymo kaip dirbti su COVID-19 infekuotais pacientais kursus baigė per 60 Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikų.

Pasak  sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės, Alytaus Kudirkos ligoninėje dirba puikūs įvairių sričių profesionalai, tačiau sunkesnės būklės COVID-19 pacientų pagrindinė problema – kvėpavimo funkcijos sutrikimas, kuriam gydyti reikalinga deguonies terapija lengvesniems ir dirbtinė plaučių ventiliacija sunkiems pacientams.

Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. SAM nuotrauka.

„Epidemijos pradžioje skubiosios medicinos gydytojai, gydytojai anesteziologai ir intensyvistai dar gali užtikrinti gyvybines pacientų funkcijas pirmiesiems pacientams. Tačiau augant pacientų skaičiui, šias procedūras teks atlikti kitų specialybių gydytojams ir slaugytojams, susidūrusiems su jomis tik studijų metais. Todėl kritiškai svarbu, kad gydytojai ir slaugytojai, dirbantys su COVID-19 pacientais, gebėtų tinkamai įvertinti jų būklę, priimti savalaikius sprendimus, teikti pagalbą vietoje, mokėtų tinkamai naudotis medicinos įranga ir turėtų galimybę konsultuotis nuotoliniu būdu su labiau patyrusiu kolega“, – teigė L. Jaruševičienė.

Pasiteiravus, kaip regionų medikams užtikrinti taip svarbų poilsį, jeigu savaitgaliais jie siunčiami į kursus mokytis, viceministrė patikino, kad medikų poilsio režimą labai nesudėtinga užtikrinti, nes nutrauktas planinis priėmimas, todėl darbo krūvis esmingai sumažėjęs.

„Tai reiškia, kad administracija turi tinkamai paskirstyti medikų darbą, mokymus ir poilsį – tam yra visos galimybes. SAM pozicija, kad medikai nebūtų leidžiami į prastovas ar nemokamas atostogas, bet tai reiškia, kad šį gerokai laisvesnį nuo tiesioginio darbo laiką jie privalo skirti mokymuisi ir pasirengimo didinimui“, – teigė viceministrė.

Alytaus ligoninė šiuo metu turi 20 plaučių ventiliatorių, iš kurių trys pritaikyti transportavimui ir du skirti vaikams.

D. Kačiurin teigimu, ligoninė Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė prašymą dėl dar penkių plaučių ventiliatorių skyrimo. Vieno tokio įrenginio kaina siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų.

Po įtartinų atvejų – medikų patikrinimai

Tiesa, susidurti su įtartinais atvejais Alytaus medikams tenka kasdien. Pasak D. Kačiurino, tokių per dieną sulaukiama po vieną ar du. Pavaduotojo teigimu, pirmosiomis karantino savaitėmis buvo daug nežinomybės, kaip regionų medikai turėtų elgtis tokiais atvejais, buvo daug pasimetimo, nerimo, ar tai nėra būtent tas infekcijos atvejis, kuris galėjo paliesti ir medikų bendruomenę. D. Kačiurino tikinimu, šiandien situacija jau kitokia, yra daugiau aiškumo, nors psichologinė įtampa niekur nedingo.

„Įrengėme buferinį skyrių, į kurį patenka visi į ligoninę guldomi pacientai. Ten jie visi testuojami ir gauna gydymą tol, kol gaunami tyrimų rezultatai. Patvirtinus neigiamą mėginio rezultatą, pacientai perkeliami į skyrius pagal sveikatos sutrikimus. Tai irgi yra apsaugos priemonė, padėsianti išvengti galimo užkrato išplatinimo tarp ligoninės personalo ir pacientų“, – pasakojo pavaduotojas.

Alytuje nuo antradienio veikti pradėjo karščiavimo klinika. Alytaus miesto savivaldybės nuotrauka.

Pasiteiravus, ar ligoninė bendradarbiauja su Alytuje nuo antradienio veikti pradėjusia karščiavimo klinika, paaiškėjo, kad ne, o D. Kačiurino nuomone, šios klinikos darbo laikas yra per trumpas – vos keturios valandos per dieną ir kad į šią įstaigą šeimos gydytojai galėtų nukreipti didesnius karščiuojančių pacientų srautus.

Iki šiandienos dėl galimo COVID-19 užkrato jau patikrinta beveik 400 ligoninės medikų ir visi rezultatai buvo neigiami.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *