„Nė vienas negalime žinoti, ar neišauš diena, kai artimojo ar net ir pačių gyvybę išgelbėti galės tik donorų organai“, – sakė alytiškė Danutė Gusevičienė, išgyvenusi net tris inkstų transplantacijas. Nuo tos dienos, kai po gimdymo į jos organizmą įnešta infekcija komplikavosi, praėjo jau trys dešimtmečiai. O mėnesiais ligoninėse praleistą laiką, kai negalėjo matyti savo augančios naujagimės ir dalyvauti sūnaus svarbiuose gyvenimo įvykiuose, ji vadina didžiausiu košmaru.
Mintys – tik apie vaikus
Minint Pasaulinę organų donorystės dieną ir kalbant apie donorystės svarbą, moteris sutiko pasidalinti savo istorija ir pripažįsta, kad pati apie tai susimąsčiusi tik tada, kai ją pačią palietė gyvybiškai svarbi inkstų transplantacijos būtinybė.
Ponia Danutė prieš trisdešimt metų laukėsi antros atžalos – dukros. Nėštumas ir gimdymas buvo sklandūs, o mažylė į pasaulį taip pat atėjo sveika. Kaip teigė pašnekovė, jai atliekant tyrimus, į inkstus buvo įnešta infekcija ir jau po kelių dienų sveikata stipriai pablogėjo. Moteris buvo paguldyta Vilniuje esančioje ligoninėje, Reanimacijos skyriuje. Netrukus jai buvo atlikta ir pirmoji inkstų dializė, o vėliau jų buvo ir daugiau. Tąkart ligoninėje moteris praleido septynis mėnesius ir per tą laiką nematė augančios savo dukters. Vaikus auginti ir prižiūrėti vyrui padėjo Danutės mama.
Po maždaug dvejų metų moters sveikata vėl ėmė blogėti, teko grįžti prie dializių procedūrų, tačiau galiausiai ji išgirdo negailestingą gydytojų verdiktą – reikia transplantuoti inkstą.
„Mano galvoje sukosi mintys tik apie vaikus, kaip jie augs be manęs. Bet, laimei, teko matyti juos augant abu“, – šiandien džiaugiasi alytiškė.
Po pirmosios operacijos moteris nesijautė gerai, mėnesį praleisdavo namuose, mėnesį – ligoninėje. Vos po pusantrų metų ir transplantuotam inkstui prireikė dializių.
Moteris neišvengė ir antrosios transplantacijos, tačiau ji buvo sėkmingesnė, nes donoro inkstas jai tarnavo aštuonerius metus. Trečioji transplantacija – sėkmingiausia, nes po jos sėkmingai jau prabėgo 15 metų.
„Kiekviena dializė man buvo labai sunki, kildavo aukštas kraujo spaudimas, nepaeidavau, o po dializių seansų manęs ateidavo parsivesti. Dar prieš paskutinę transplantaciją, po dializės man pakilo labai aukštas spaudimas ir pasidarė labai bloga. Pamenu, kad gydytojas manęs klausė, ar sutinku trečiai transplantacijai, o aš tik purčiau galvą, kad ne, nes kitą dieną vyko mano sūnaus vestuvės. Buvau skubiai išgabenta į ligoninę, niekas neklausė mano nesąmoningų svaičiojimų, nes gyvybei grėsė pavojus. Buvo atlikta labai rizikinga, tačiau, laimei, sėkminga trečioji inksto persodinimo operacija. Nors praleidau vieną svarbiausių savo sūnaus dienų, tačiau buvo išsaugota mano gyvybė“, – prisimindama įvykius graudinosi moteris.
Sunkiausiu metu padėjo tikėjimas
Šiandien alytiškė džiaugiasi jau keturių anūkų draugija. Su didžiausiu džiaugsmu savo vaikams padeda juos auginti, prižiūrėti.
„Dabar jaučiuosi gerai, nors, žinoma, būna dienų, kai sveikata sušlubuoja. Tai normalu, nes vaistai, kuriuos tenka kasdien vartoti, iššaukia šalutinių poveikių, dėl ko išsivysto ir gretutinių ligų, sveikatos sutrikimų“, – apie savo sveikatą pasakojo moteris.
Ponia Danutė stengiasi negalvoti apie patirtus išgyvenimus ir sunkią praeitį. Sunkiais periodais ji visuomet tikėjo, kad jai pavyks išsikapstyti. Šiandien ji dėkinga likimui, kad pasisekė išlikti ir šeima nuo jos niekada nenusisuko. Vyras net buvo pasiryžęs žmonai duoti savo inkstą, tačiau, deja, jis netiko.
„Ne visiems taip pasiseka. Kai kuriems tinkamų donorų organų laukti tenka metų metus. Daugybės žmonių būtent dėl sustojusios inkstų veiklos šiandien nebėra tarp mūsų. O aš išgyvenau net tris transplantacijas ir stoviu ant savo kojų, galiu vaikščioti“, – pasakojo Danutė.
Šiandien moteris priklauso Alytaus apskrities ligonių, susijusių su organų persodinimu, visuomeninei organizacijai „Dalia“. Būtent ji ir yra tas šviesus pavyzdys visiems, kurie susiduria su organų transplantacijos poreikiu.
Organų donorų trūksta
Kaip teigė organizacijos vadovė Vida Bieliūnaitė, kuriai po gripo komplikacijų taip pat teko ištverti dvi inkstų transplantacijas, šiuo metu Lietuvoje įvairių organų persodinimo laukia apie 350 žmonių, iš jų daugiausiai – inkstų. Alytaus apskrityje iš viso yra apie 70 transplantacijų laukiančių žmonių.
„Dabar ilgai išgyventi su inkstų ligomis yra daug galimybių, o prieš tris dešimtmečius mirtingumas nuo jų buvo didelis. Tik pastebime tendenciją, kad kasmet transplantacijų poreikis didėja, o donorų organų mažėja. Per metus įprastai padaroma apie 120 operacijų, o šiemet atlikta vos per 70. Sulaukti tinkamų donorų organų – tarytum išlošti loterijoje. O laukti gali tekti net iki trijų metų“, – teigė V. Bieliūnaitė.
Vakar popietę Alytaus miesto rotušėje vyko padėkos akcija ,,Uždekime žvakutes už organų donorus“. Ji skirta padėkoti donorams ir jų artimiesiems. Šia akcija kartu siekiama nešti žinią apie organų donorystės svarbą. Jos metu iš degančių žvakių sudedama širdies formos kompozicija, pritraukianti daugybę ja pasigrožėti ateinančių praeivių.
