Per devyniasdešimt savo gyvavimo metų Alytaus mašinų gamykla „Astra“ nuėjo ilgą kelią nuo paprastų žemės ūkio padargų iki modernių įrenginių gamybos. Tai tikras Dzūkijos krašto pramonės fenomenas, turint galvoje, kad gamykla pergyveno santvarkų kaitą, ekonomines krizes, ne tik išliko, bet ir įsitvirtino pasaulinėje rinkoje. Šiandien bendrovė „Astra“ yra nerūdijančio plieno talpų gamintoja, produkciją eksportuojanti į 50 pasaulio šalių.
Istorija prasidėjo nuo „Ūkmašinos“
Dabartinės „Astros“ istorija prasidėjo 1929 metais, kai Seirijuose (Lazdijų raj.) žemės ūkio mašinų gamybą vystę broliai Cvilingai nusprendė savo veiklą perkelti į Alytų. Netoli miesto geležinkelio stoties įsigiję tinkamą žemės sklypą, jie pastatė stalių dirbtuvę, kalvę, ketaus liejyklą.
Prieškariu šis fabrikas vadinosi „Ūkmašina“. Jame buvo gaminamos kuliamosios, šiaudapjaustės, įvorės vežimų ratams, dirbo apie 50 žmonių; įrenginiai buvo vokiški, geležis ir ketus taip pat parsigabentas iš Vokietijos. „Ūkmašinos“ produkcija buvo parduodama tik Lietuvoje. Įdomi istorinė detalė – fabrike buvo sumontuota nedidelė elektros stotis – tikra naujovė, kai dauguma Alytaus miesto gatvelių dar skendėjo tamsoje.
1940-aisias, sovietams okupavus Lietuvą, gamykla buvo nacionalizuota, pokariu – išliko, nes masiškai kuriantis kolūkiams, atsirado didelis žemės ūkio mašinų poreikis: pradėta gaminti krosnių detales, avilius, medsukius, inkubatorius viščiukams perinti, gatvių valymo mašinas. Ketaus gaminiais Alytaus gamykla tuomet aprūpindavo garsias Vilniaus, Kauno, Marijampolės įmones.
Šeštasis dešimtmetis buvo lemtingas pokyčių metas: Tarybų Sąjungos vadovybė numatė įsteigti penkias skalbimo įrenginių gamyklas, mat tokie įrenginiai šalyje apskritai nebuvo gaminami. Specializuotą skalbimo įrenginių gamyklą buvo nutarta įkurti ir Alytuje, „Ūkmašinos“ bazėje.
Prisiminimai išlikę iki šių dienų
Pertvarkyta įmonė buvo pavadinta Alytaus mašinų gamykla, o 1961 metais, Ulonų gatvėje 33 iškilo naujas gamybinis korpusas. Karjerą šioje įmonėje pradėję ir beveik penkis dešimtmečius joje įvairias pareigas užėmę – Semionas Bondarevas ir Ona Tutlienė turi ką prisiminti iš praeities laikų.
O. Tutlienė, AB „Astra“ vykdančioji direktorė: „Gamykloje pradėjau dirbti 1968-aisiais: iš pradžių dispečere, paskiau gamyboje – buvau mechaninio cecho viršininke, dirbau kitose man priskirtose pareigose. Prisimenu, kai 20-metė mergina patekau į gamybą – mane pasitiko mašinų ūžesys, teko perprasti ir specifinį žargoną. Mano darbas buvo užsakyti reikalingų detalių. Kur „sūriai“, „grabai“? – klausdavo bendradarbiai, taip vadinę presų dangčius ar kitas metalo detales“.
S. Bondarevas, AB „Astra“ valdybos pirmininkas: „Buvome didžiausi skalbimo mašinų gamintojai visoje Tarybų Sąjungoje, o didžioji dalis produkcijos buvo eksportuojama į draugiškas socialistines šalis. Planinė ekonomika reikalavo gaminti vis daugiau, vis sudėtingesnių ir vis kokybiškesnių įrenginių, tad teko tapti ir socialistinio lenktyniavimo nugalėtojais bei mokėti milžiniškas baudas į šalies biudžetą, kai Valstybinė priėmimo komisija išbrokuodavo produkciją. Sudėtingu laiku, 1987-aisias, buvau paskirtas įmonės vadovu. Kapstėmės iš sunkumų, statėme socializmą – kalbant to meto terminais, o paprastai tariant – rūpinomės savo žmonėmis“.
Gamykloje „virė“ ne tik darbas, bet ir gyvenimas
Su mašinų gamykla „Astra“ yra susiję tūkstančių alytiškių gyvenimai. Buvo laikas, kai vienu metu įmonėje, turėjusioje daugybę pagalbinių veiklų, susijusių su sveikatos priežiūra, maitinimo, laisvalaikio organizavimo ir poilsio paslaugomis, dirbo maždaug 1 400 darbuotojų.
Gamyklos žinioje buvusius ūkio objektus gerai atsimena vyresnės kartos alytiškiai. Tai daugiabučiai namai, bendrabučiai Varėnos gatvėje, dujų vamzdynas, lapių ferma, bitynas, šiltnamiai, sveikatos profilaktoriumas, poilsio bazė Dauguose, kultūros klubas (Lietuvai atgavus nepriklausomybę šis pastatas sugrąžintas tikintiesiems – įsteigta Šv. Kazimiero bažnyčia).
Žmonės ne vien darbu gyveno – konkursuose laurus skynė gamyklos mišrusis choras, cirkas, kapelos, dūdų orkestras, dramos ir šokių kolektyvai, futbolą žaidė į komandą „Alytis“ susibūrę gamyklos darbininkai.
Link privačios bendrovės – žingsnis po žingsnio
„Po 1990 metų, ieškant kelių, kaip įšokti į privatizacijos traukinį ir kartu išlaikyti gamybą, buvo įkurtos dukterinės bendrovės – „Moglis“, „Boileris“, „Rastpjova“, „Autotechninės paslaugos“, tačiau jų veikla nebuvo sėkminga. Dirbau likviduotoja – teko visas šias bendroves uždaryti, atleisti daug žmonių“, – prisimena O. Tutlienė.
Valstybinės Alytaus mašinų gamyklos virsmas į privačią bendrovę vyko palaipsniui iki 1993 metų. Šiame procese dalyvavo visi jos darbuotojai, gaudavę akcijų vietoje atlyginimų, jų buvo galima įsigyti ir už investicinius čekius.
„Ėmiau paskolą, įsigijau kontrolinį akcijų paketą, nes su kitais gamyklos senbuviais tikėjau įmonės veiklos perspektyva, o ne būdu greitai pasipelnyti“, – ne kartą savo poziciją viešai yra išsakęs ilgametis gamyklos strategas ir valdybos pirmininkas S. Bondarevas.
Ilgainiui pasikeitė ne vien senosios mašinų gamyklos pavadinimas – ji tapo akcine bendrove „Astra“, bet ir gaminamos produkcijos asortimentas. Naujausia plazminio ir lazerinio pjaustymo technologija suteikė galimybę įmonėje gaminti slėginius indus ir reaktorius, skirtus farmacijos, maisto, biokuro, branduolinės energetikos, chemijos ir kitoms pramonės šakoms.
„Astros“ veidas – darbuotojai
Šiuo metu bendrovėje darbuojasi 250 aukštos kvalifikacijos specialistų. Tiek O. Tutlienė, tiek S. Bondarevas tvirtina, jog ne vien solidi alga motyvuoja darbuotojus, bet ir galimybės mokytis bei tobulėti, „Astroje“ svarbūs ir socialiniai žmonių reikalai.
Pavyzdžiui, keliomis pamainomis plušantys darbininkai valgykloje gali iki soties pavalgyti sriubos nemokamai, kiekvienas bendrovės darbuotojas – nuo direktoriaus iki valytojos, gali teikti prašymus ir gauti įvairių paslaugų. Visą kolektyvą it darnią šeimą sutelkia rudenį švenčiama Mašinų gamintojų diena, žiemos spartakiados, dviračių žygiai „Nemuno takais“.
„Labai pasisekė mūsų gamyklai, kad mes visą personalą išsiugdėme patys, esama daug jaunimo, tarsi įšokusio į savo tėvų klumpes – vietoje dešimtmečius gamykloje išdirbusių veteranų ateina dirbti jų sūnūs, dukros. Net dabartinius vadovus užsiauginome patys, pavyzdžiui Vaidas Liesionis, pradėjęs čia darbuotis konstruktoriumi, ragavo technikos, marketingo vadovo duonos, kol tapo generaliniu bendrovės direktoriumi. Tai ketvirtoji gamyklos darbuotojų karta, rašanti savo pasiekimų puslapį“, – šiandieninės „Astros“ veidą apibūdina O. Tutlienė.
„Esame atviri veiklioms iniciatyvoms ir besidomintiems mūsų veikla, į svečius priimame visus: tiek moksleivių ekskursijas, tiek šalies vadovus“, – sako S. Bondarevas, šiemet pelnęs Alytaus miesto garbės piliečio vardą.
Visa tai, kuo gyveno ir ką nuveikė keturios „Astros“ darbuotojų kartos, išdėstyta knygoje „Astra. Keturios kartos“, kuri visuomenei bus pristatyta jau šiandien, birželio 7 dieną, o 90-mečio jubiliejų „astriečiai“ švęs rugpjūčio 24-ąją.
