Lietuvos istorijai reikšmingas kryžius liks išsaugotas tik atsiminimuose?

Kai kurie skaudžią Lietuvos praeitį menantys ir nemenką istorinę reikšmę turintys objektai šiandien „išgyvena“ ne pačius geriausius laikus – yra atsidūrę ties išlikimo riba ir atnaujinimo darbų gali tiesiog nesulaukti. Vienas tokių objektų – Alytaus rajone, Krokialaukio seniūnijoje, Krekštėnų kaime stovintis 4 metrų aukščio mūrinis kryžius.

„Kryžius – istorinis, pastatytas prieš daugiau kaip aštuoniasdešimt metų, kai Vilniaus kraštas buvo okupuotas lenkų. Man jis taip pat ypatingas, nes prie jo statybos prisidėjo artimi giminaičiai. Šiandien paminklinis kryžius atrodo labai prastai, jo buvusį grožį teprimena tik sena šeimos archyve išlikusi fotografija“, – pasakoja Krekštėnuose gimęs ir augęs Rimantas Liegus.

Išvaduoti Vilniaus kraštą pasitelkus tik kultūrines priemones siekė susikūrusi ir 1925-1938 metais veikusi Vilniaus vadavimo sąjunga. Jos nariai rinko lėšas Vilniaus krašto lietuvių draugijoms, mokykloms, leidiniams paremti. XX amžiaus 4 dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje veikė 612 sąjungos skyrių, jiems priklausė daugiau kaip 25 tūkst. narių.

Prie visuotinio siekio susigrąžinti senąją Lietuvos sostinę prisidėjo ir Krekštėnų kaimo žmonės, taip pat įsteigę Vilniaus vadavimo sąjungos skyrių. Jų sumanymą – pastatyti mūrinį paminklą – 1937 metais įgyvendino vietiniai meistrai Juozas Liegus ir Kazys Kazlauskas.

Jie pastatė kelių pakopų aštuonkampį postamentą, primenantį Vilniaus Gedimino pilį. Paminklą papuošė ne tik lietuviškumo simboliais, bet ir užrašais „Mes be Vilniaus nenurimsim“ ir „Valio Lietuva“, paminklo viršuje įtvirtino kryžių su Nukryžiuotojo skulptūrėle. Žemiau kryžmos išraižyti žodžiai „Kryžiau, tavyje mūsų viltis“ žadino pagarbų tikinčiųjų nusiteikimą, tvirtas mūras pergyveno sovietmečio laikus.

1992 metais šis paminklas buvo pripažintas istoriškai reikšmingu ir įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Konstatuota, kad avarinės būklės kryžių reikia remontuoti. Tai buvo padaryta 2010-aisiais, kuomet Alytaus rajono savivaldybė remontui skyrė 4000 litų.

„Gal kokius penkerius metus grožėjomės iš naujo atgimusiu baltuoju kryžiumi, o paskui nubyrėjo raidės, sueižėjo ir atsilupo tinkas, išbluko dažai… Gal todėl, kad paminklą remontavo ir dažė rudenį, visai tam netinkamu metu“, – svarsto R. Liegus ir tikina, kad jam gaudu žiūrėti į dabartinį kryžių, jis nežinantis ko imtis. Esą kryžių remontuoti apsiimtų pati kaimo bendruomenė, tačiau be kultūros paveldo specialistų leidimo negalima nė „piršto pajudinti“.

Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus vyr. specialistės Margaritos Janušonienės teigimu, iš viso į Kultūros vertybių registrą įtraukta per 30 kryžių, esančių Alytaus rajono teritorijoje. 16-kai medinių kryžių, kurie sunyko, panaikinta teisinė apsauga, kiti buvo sutvarkyti Alytaus rajono savivaldybės lėšomis, tarp jų – Ryliškiuose, Nemunaityje bei Krekštėnuose stovintys kryžiai.

„Krekštėnų kryžius yra vietinės reikšmės kultūros vertybės statusą turintis paminklas, kurio negali remontuoti kas panorėjęs. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas įpareigoja tokio objekto valdytoją (šiuo atveju tokią pareigą yra prisiėmusi Alytaus rajono savivaldybė) pirmiausia atlikti paminklo būklės tyrimą, parengti jo tvarkybos projektą, o Kultūros paveldo departamentas išduoda arba ne leidimą pradėti tvarkybą. Tvarkymo, restauravimo darbus gali atlikti tik atestuoti statytojai, – sako M. Janušonienė. –

Vis tik nereiktų išsigąsti tokių „derinimų“ naštos. Tiems, kam rūpi paminklų likimas, šiuo atveju kaimo bendruomenė, gali kreiptis į rajono savivaldybę, išdėstyti bėdą ir taip inicijuoti jai brangaus kryžiaus sutvarkymą“.

Už paminklų tvarkymą bei priežiūrą atsakingas Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyr. specialistas Vytenis Skendelis sako, kad toks kaimo bendruomenės kreipimasis būtų priimtas ir apsvarstytas.

Savivaldybė padėtų sudaryti kryžiaus restauravimo darbų aprašą ir jį suderintų Kultūros paveldo departamentu, tačiau greitai išspręsti problemą, esą, kažin ar pavyktų. Šių metų Alytaus rajono savivaldybės biudžete paminklosaugai numatyta 20,3 tūkst. eurų, kurių didžioji dalis teks istorinės Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos atnaujinimui.

R. Žilinskienės, M. Janušonienės ir R. Liegaus archyvų nuotraukos

Panašūs įrašai:

Vienas komentaras apie “Lietuvos istorijai reikšmingas kryžius liks išsaugotas tik atsiminimuose?

  1. Puikus straipsnis, gaila, kad nėra skiriama daugiau dėmesio į kultūrinį, sakralinį paveldą. Gal tai galėtų būti piligrimų kelias praeinat 16… kryžių dzūkijos krašte, o gal atrastume per tai daugiau istorijos. Labai laukiame, ir kada bus prikeltas Taikos Kino Teatras ir veikiantis tikrąja prasme (ką išgyveno mūsų Tėvai ir seneliai šis mažytis jaukus, primytivus kino teatras, turi daug džiugių istorijų, juk ne viena pora čia leido laiką… ). Miestelis ir kaimas atsigautų, pritrauktų turistų. Pagarbiai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.