Streikuoja mokytojai. Bet ir mokiniai turi ką pasakyti

Šiuo me­tu ša­lies švie­ti­mo ir moks­lo sri­ty­je vy­rau­ja di­džiu­lė pro­ble­ma, į ku­rią nu­mo­ja­ma ran­ka, – tai mo­ky­to­jų streikas. Šiuo straips­niu no­riu iš­reikš­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­mą ša­lies val­džia, ku­ri vi­siš­kai ne­ob­jek­ty­viai ver­ti­na bei analizuo­ja si­tu­a­ci­ją ir da­ro taip, kad tik jiems bū­tų ge­riau.

Aš esu ke­tu­rio­lik­me­tė moks­lei­vė iš Aly­taus ir be­veik kiek­vie­ną die­ną dis­ku­tuo­ju su mo­ky­to­jais apie esa­mas problemas ne tik mo­kyk­lo­je, bet ir vals­ty­bė­je. Dis­ku­tuo­ju ne tik su mo­ky­to­jais, bet ir su bū­re­lių va­do­vais, šei­ma. Ir iš tik­rų­jų kiek­vie­na dis­ku­si­ja bai­gia­si ties švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rės pri­ima­mų spren­di­mų pa­da­ri­niais vi­suo­me­nei. Ma­nau, tai nė­ra ge­rai, nes ro­do, kad pa­sek­mės ne­la­bai ge­ros.

Vi­sa ši si­tu­a­ci­ja su mo­ky­to­jais tik pra­džia, jei ne­bus im­ta­si veiks­mų. Pa­ga­liau vi­suo­me­nė pra­de­da ro­dy­ti sa­vo nepasiten­ki­ni­mą, nes vals­ty­bės švie­ti­mo val­džia, be­si­slaps­ty­da­ma už to, kad no­ri ly­giuo­tis į ki­tas vals­ty­bes, ga­lu­ti­nai įves sa­vo viršenybę.

Dėl to, ką šiuo me­tu da­ro mo­ky­to­jai, no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad jie yra tik­ri šau­nuo­liai. Ma­no ma­ny­mu, mo­ky­to­jo profesi­ja tu­rė­tų bū­ti ger­bia­miau­sia. Juk tai yra žmo­nės, ku­rie mus mo­ko gy­ven­ti. Abe­jo­ju, ar da­bar­ti­niai val­džio­je sėdin­tys as­me­nys bū­tų ko nors pa­sie­kę be mo­ky­to­jų pa­gal­bos, ypač po­nia mi­nist­rė. Čia ir at­si­sklei­džia žmo­gaus žmogiš­ku­mas, ku­riuo, kaip  be­veik vi­si ga­li­me pa­tvir­tin­ti, mi­nist­rė ne­pa­si­žy­mi. Žmo­nėms, ku­rie ją už­au­gi­no į šį postą, ji gy­ve­ni­mo ro­žė­mis ne­klo­ja.

Vie­na ma­no mo­kyk­los mo­ky­to­ja sa­kė: „Pra­ei­tais me­tais tu­rė­jau ma­žiau pa­mo­kų ir pa­gal se­ną tvar­ką gau­da­vau didesnį at­ly­gi­ni­mą, o šiais me­tais su nau­ja tvar­ka ir tu­rė­da­ma dau­giau pa­mo­kų gau­nu ma­žiau. Ir kiek su­pra­tau iš per­skai­ty­tų straips­nių, kiek­vie­no­je mo­kyk­lo­je to pa­ties da­ly­ko mo­ky­to­jas tu­ri skir­tin­gus eta­tus. Gal­būt rei­kė­jo vis­ką ge­rai ap­mąs­ty­ti, pa­lauk­ti ke­le­rius me­tus ir ta­da vi­sų mo­ky­to­jų nau­dai įves­ti nau­ją re­for­mą? Bet ne, vis­ką rei­kia da­ry­ti kuo grei­čiau, koks skir­tu­mas, kam ge­rai bus, o kas ken­tės. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ką mi­nist­rei no­rė­čiau per­duo­ti, tai, kad laz­da tu­ri du ga­lus, kaž­ka­da ant­ras ga­las at­si­suks ir į Jus, ne­pa­mirš­ki­te to.“

Kaip ma­no­te, ko­dėl da­bar mo­kyk­lo­se dir­ba dau­giau vy­res­nio am­žiaus mo­ky­to­jų? Nes jau­nes­ni tie­siog ma­to, kaip neap­si­mo­ka jiems im­tis šios pro­fe­si­jos ir vyk­dy­ti mi­nist­rės dik­ta­tū­rą.

O se­nes­ni mo­ky­to­jai (dau­gu­ma, bet ne vi­si) mo­ko taip, kaip prieš ke­tu­rias­de­šimt pen­ke­rius me­tus kaž­kas mo­kė juos. Na, kaip so­viet­me­čiu. O mes juk XXI am­žiaus gy­ven­to­jai, no­ri­me mo­der­nu­mo. Lai­kai kei­čia­si, tu­ri keis­tis ir mokymas. Į ge­rą­ją pu­sę, o ne taip kaip da­bar – į blo­gą­ją.

Jei­gu strei­kuo­ja mo­ky­to­jai, ko­dėl ir mo­ki­niams ne­pa­strei­kuo­ti? Su­si­klos­čiu­sio­je si­tu­a­ci­jo­je ir moks­lei­viai tu­rė­tų ką pa­sa­ky­ti. Ir ne­ma­žai. Pir­ma pro­ble­ma mo­kyk­lo­je yra ne­rei­ka­lin­gas moks­lo me­tų il­gi­ni­mas. Taip, su­pras­čiau, jei­gu pri­dė­tos die­nos bū­tų nau­din­gai iš­nau­do­ja­mos, bet to­li gra­žu.

Šiais moks­lo me­tais tu­ri­me pen­kio­li­ka ne­tra­di­ci­nio ug­dy­mo die­nų. Kam jos rei­ka­lin­gos? Į mo­kyk­lą ei­na­me ne „prastum­ti“ lai­ko, o mo­ky­tis. Bū­tų ge­rai, jei­gu jos bū­tų su­pla­nuo­tos tin­ka­mai ir įdo­miai per­teik­tos mo­ki­niams. Taip, į šį tei­gi­nį at­sa­ky­si­te, kad mo­kyk­la tu­ri pa­ti su­pla­nuo­ti tas die­nas, bet, mi­nist­re, jei­gu įve­da­te pa­ti re­for­mą, tai gal trupu­tį rei­kė­tų ir pa­čiai prie jos pri­si­dė­ti?

Vi­siems, tiek mo­ki­niams, tiek mo­ky­to­jams, jau kaip keiks­ma­žo­dis ta­po fra­zė „ne­tra­di­ci­nio ug­dy­mo die­na“. Vi­si mokiniai iš­kart klau­sia, ar tą die­ną bū­ti­na ei­ti į mo­kyk­lą, nes tie­siog ži­no, kad nie­ko ge­ro ne­nu­veik­si­me. Į eks­kur­si­jas per tas die­nas ne­va­žiuo­ja­me, nes  kla­sė­se yra ne­ma­žai šei­mų, ku­rios pen­kio­li­kos eks­kur­si­jų per me­tus ne­ap­mo­kės. Juk, lo­giš­kai pa­gal­vo­jus, vie­na nor­ma­li eks­kur­si­ja (Lie­tu­vos ri­bo­se) kai­nuo­ja apie tris­de­šimt eu­rų. Pa­skai­čia­vus, tai tik­rai ne­ma­ži pi­ni­gai. Tai­gi moks­lo me­tų il­gi­ni­mas, ma­nau, ne­la­bai pa­si­tei­si­no. Gal­būt ir pa­ti mi­nist­rė tai pra­de­da su­pras­ti, tik gė­di­ja­si pri­pa­žin­ti, o gal dar ir ne­su­pran­ta.

Ki­ta pro­ble­ma moks­lei­viams yra, kad tru­pu­tį per ma­žai atos­to­gų per moks­lo me­tus. Anks­čiau bent žie­mos (Ka­lė­dų) atos­to­gos tęs­da­vo­si iki Tri­jų Ka­ra­lių, o šiais me­tais jos baig­sis sau­sio 2 die­ną. Mums, kaip ir Jums, rei­kia atos­to­gų. Krū­viai di­de­li, na­mų dar­bų kal­nai.

Ypač sun­ku tiems, ku­rie ap­si­kro­vę veik­lo­mis po pa­mo­kų. Aš pa­ti as­me­niš­kai lan­kau fo­to­gra­fi­jos bū­re­lį, jau­nų­jų žurna­lis­tų kur­sus, esu mo­kyk­los mo­ki­nių ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja, pri­klau­sau ir mo­kyk­los ta­ry­bai.

Da­ly­vau­ju įvai­rio­se olim­pia­do­se, kon­kur­suo­se, ku­riems rei­kia ruoš­tis, o lai­ko nė­ra. Nuo krū­vių daž­nai per­vargs­ta­me, sė­di­me pa­mo­ko­se kaip ko­pūs­tai ir nie­ko ne­su­pran­ta­me. Mums tik­rai rei­kia dau­giau atos­to­gų. Štai šiais me­tais pavasa­rio atos­to­gos truks še­šias die­nas.

Krū­viai per di­de­li. Mo­ki­niams va­ro­mas­ stre­sas, kai rei­kia ra­šy­ti ke­lis at­si­skai­ty­mus per die­ną. Dau­gu­ma sto­vi prieš pa­mo­ką vos ne dre­bė­da­mi iš bai­mės. Bū­na die­nų, kai du at­si­skai­ty­mai ir vie­nas kon­tro­li­nis dar­bas. To­kios die­nos yra pa­čios bai­siau­sios. Pa­mo­ko­se gau­sa in­for­ma­ci­jos, ku­rios ne­ap­do­ro­ja sme­ge­nys. Vie­to­je ne­tra­di­ci­nio ug­dy­mo die­nų ga­lė­tų bū­ti pa­pras­tos pa­mo­kos, taip bū­tų daug nau­din­giau.

Kla­sė­je mo­ki­nių skai­čius ne­tu­rė­tų vir­šy­ti 20. Kai kla­sė­je yra daug vai­kų, mo­ky­ma­sis nė­ra ko­ky­biš­kas, o pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja ne­la­bai ge­rai įsi­sa­vi­na­ma.

Mo­ky­to­jai, jo­kiais bū­dais ne­nu­si­leis­ki­te, ko­vo­ki­te ir gau­ki­te tai, ko esa­te ver­ti. Mo­ki­niai, ma­nau, pats lai­kas bū­tų išreikš­ti ir mums sa­vo nuo­mo­nę.

Gytė Augustinaitytė

Asmeninio archyvo nuotr.

Panašūs įrašai:

Prašymą skirti ligos išmoką pakaks užpildyti vieną kartą

Alytus stiprina ryšius su Japonija: siekiama bendradarbiauti su Hiratsuka miestu

Saugaus eismo klasė pasiruošusi priimti lankytojus

Migracijos skyrius primena rinkėjams

Absolventų akcija: padėta įsidarbinti daugiau nei 2 tūkst. diplomuotų jaunuolių

Pasaulinę turizmo dieną bus pristatytas išskirtinis Druskininkų medalis

Už atsidavimą darbui ir kantrybę – padėkos žodžiai socialiniams darbuotojams

Dalyvaus antrame Konstitucijos egzamino etape

Kaziulių saugios kaimynystės grupė susitelkė bendram tikslui

Alytaus miesto savivaldybė kviečia teikti pasiūlymus 2017 metų biudžetui