Pirmieji šalyje Pusiaukelės namai, įkurti Alytuje, šiandien paminėjo vienerių metų sukaktį. Ne tik pačiai įstaigai, bet ir 13-ai čia gyvenančių nuteistųjų ši diena ypatinga. Prieš metus visiems jiems ši vieta tapo savotišku tramplinu į kitokį gyvenimą, darbuotojams – nauja ir neišbandyta patirtimi, o aplinkiniams gyventojams – daug nerimo ir abejonių keliančiu reikalu. Pasirodo, pirmasis blynas prisvilęs nebuvo.
Šalia Pusiaukelės namų gyvenanti Onutė Bendaravičienė portalui dzukijosveidas.lt sakė išsigandusi, kai sužinojo, kad būsimi kaimynai – nuteistieji, tačiau laikui bėgant pakeitusi nuomonę. „Jie čia sau gyvena ramiai, nei trukdo, nei kažkokių problemų sukelia. Tokia įstaiga – tai didelė galimybė jauniems, paklydusiems žmonėms pakeisti gyvenimą“,- sakė šios dienos šventėje dalyvavusi moteris.
Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas džiaugėsi puikiais įstaigos veiklos rezultatais ir kiekvienam Pusiaukelės namų gyventojui įteikė po estų rašytojo Antono Hanseno Tammsaare romaną simboliniu pavadinimu „Tiesa ir teisingumas“, linkėjo eiti į priekį ir siekti užsibrėžtų tikslų.
„Alytuje turime tikrai ne prastesnį variantą nei Norvegijoje. Ne gražiai išdažytoms sienoms, bet žmonėms, kurie nestokojo pastangų ir kantrybės, turime būti dėkingi už tai, kad kad Pusiaukelės namai atsirastų ir sėkmingai veiktų.
Nusikaltimą padaro vienas žmogus, o jam atsitiesti prireikia būrio žmonių pagalbos.Šie namai – ateities investicija, iš kurios pelno sulauksime tik po maždaug dešimties metų, kai išgyvendinsime recidyvą, žmonių mąstymas pasikeis ir nusikaltimai nebesikartos. Tokių įstaigų šalyje turėtų veikti bent dvidešimt“,- kalbėjo K. Jasmontas.
Prieš metus įkurtuose Alytaus Pusiaukelės namuose šiuo metu gyvena 13 nuteistųjų – 10 jų dirba, 2 mokosi Profesinio rengimo centre, 1 – registruotas bedarbis, besimokantis virėjo specialybės. Kasdien jie mokosi elementariausių dalykų – gaminti valgyti, rūpintis namais ir kiemu, skalbti, tvarkyti savo pajamas ir išlaidas, moka priteistus ieškinius. Per metus visi nuteistieji daugiau kaip 200 kartų laisvai keliavo pas savo artimuosius, lankėsi įvairiuose viešuose renginiuose. Su jais nuolat dirba psichologai, padeda socialiniai darbuotojai.
Pusiaukelės namų gyventojas – nuteistasis Miroslavas įsitikinęs, kad ne visi kaliniai – žlugę žmonės. Dalis jų nori gyventi kitaip, tačiau savarankiškai tai padaryti labai sunku, todėl dažnas nuleidžia rankas. „Pusiaukelės namai – tai galimybė, o žinant, kad tavimi pasitiki, įpareigoja nenuvilti. Džiaugiuosi, kad jau netrukus išeisiu į laisvę ir tapsiu pilnaverčiu visuomenės nariu“,- kalbėjo vyras, ankščiau gyvenęs Alytaus, o šiuo metu Vilniaus Pusiaukelės namuose. Jis į juos perkeltas dėl darbo sostinėje.
Anot Pusiaukelės namų socialinės darbuotojos Ingos Jakimavičienės, puikių rezultatų nebūtų pasiekta be vietos verslininkų, įvairių įstaigų vadovų, kurie patikėjo iniciatyva, parėmė Pusiaukelės namų veiklą, įdarbino nuteistuosius ar kitais būdais prisidėjo prie jų naujo gyvenimo pradžios. Šventės metu padėkos buvo įteiktos verslininkui Sauliui Ivoškai, bendrovėms „Parama“, „Ekspolitas“, „Arpolis“, „Dzūkijos statyba“ ir kitoms, Alytaus profesinio rengimo centro direktoriui Vytautui Zubrui, Alytaus apskrities vyrų krizių centro vadovui Virginijui Tamulioniui, kitiems prisidėjusiems prie įstaigos veiklos.
Pusiaukelės namams Dzūkijos sostinėje už Norvegijos programos lėšas – 270 tūkstančius eurų, iš privataus asmens Kalėjimų departamentas įsigijo dviaukštį buvusio viešbučio ir kavinės pastatą Ulonų gatvėje. Už papildomus 20 tūkst. eurų pirmame jo aukšte buvo įrengta laisvalaikio zona, virtuvės patalpos, antrame – miegamieji.
Pusiaukelės namų tikslas – sukurti palankias sąlygas nuteistiesiems gyventi laisvėje ir integruotis į visuomenę, sumažinti nuteistųjų skaičių laisvės atėmimo vietose ir pakartotinį nusikalstamumą.
Ingrida Surdokaitė
