Nuo sekmadienio, kovo 29 dienos, lietuviai, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojai, miegos valanda trumpiau – Lietuvoje bus atšauktas žiemos laikas ir įvestas vasaros laikas. Paskutinio kovo mėnesio sekmadienio naktį, 3 valandą, laikrodžių rodykles turi būti pasuktos viena valanda į priekį.
Vasaros laikas bus taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikės pasukti vieną valandą atgal. Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą dėl vasaros-žiemos laiko susitarimų.
Šiais metais laikrodžius persukti vis dar bus privalu, nes daugybės diskusijų sulaukęs EP sprendimas dėl sezoninio laiko yra atidėtas iki 2021 metų. Pagal naujausią pasiūlymo variantą sezoninio laiko siūloma atsisakyti nuo kitų metų, o, ar tai padarys ir kokį laiką taikys – vasaros ar žiemos – spręs pačios šalys.
Teigiama, kad žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai nerimsta, jog laiko kaitaliojimas turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.
Vyriausybės nutarimu, Lietuvoje vasaros laikas įvestas nuo 2003-ųjų, tačiau dauguma Europos Sąjungos šalių tai padarė dar 1980 metais, kuomet buvo priimta pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą.
Idėjos, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, autorius – JAV išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Amerikietis apie ją viešai prakalbo dar 1784 metais. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Pagal dvejopo laiko sistemą gyvena maždaug 100 pasaulio valstybių.
Tik vasaros laikas