Netikėtumas Asyžiuje: piligrimai iš Alytaus sutiko palaimintojo Karolio Akučio mamą

Lapkričio 13–17 dienomis Alytaus Šv. Kazimiero bendruomenė, lydima klebono Ryčio Baltrušaičio, leidosi į piligriminę kelionę į Italiją. Piligrimai lankėsi Asyžiuje, Romoje, Subiake. Kelionės tikslas buvo padėkoti Dievui už palaimintąjį Karolį Akutį (Carlo Acutis), kurio pirmo laipsnio relikvijos yra Alytaus Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje.

Pirmiausia alytiškiai atvyko į Asyžių. Tai viduramžių miestas, labiausiai išgarsėjęs dėl čia gyvenusio šventojo Pranciškaus Asyžiečio, šiandien laikomo Italijos globėju. Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilikos kriptoje saugomi Pranciškaus palaikai. Tiksli jo palaidojimo vieta buvo atrasta tik XIX a. prаdžioje, mat palaikai buvo slepiami siekiant išvengti vagysčių.

Piligrimai aplankė ir Porciunkulę, mažą koplytėlę Asyžiaus miesto papėdėje, dedikuotą Švenčiausiajai Mergelei Marijai, Angelų Karalienei. 1209-aisiais koplyčią savo rankomis atstatė šv. Pranciškus. Ši vieta tapo gimstančio pranciškonų judėjimo centru. 1216 metais šiai koplyčiai buvo suteikta visuotinių atlaidų privilegija. Vėliau toje vietoje, kur stovėjo Porciunkulės koplyčia, buvo pastatyta didelė Marijos Angelų Karalienės bazilika, apgaubianti mažąją koplyčią.

Lapkričio 14 dieną keliauninkai šventė Eucharistiją Asyžiaus Rūbų Atidavimo šventovėje, kurioje yra palaimintojo Karolio Akučio kūno relikvija. Lankydami Šv. Rufino katedrą, jie išgyveno, kunigo R. Baltrušaičio žodžiais tariant, Dangaus bučinį – neplanuotai susitiko palaimintojo Karolio Akučio mamą Antonią Acutis, kuri alytiškių grupei išsakė liudijimą ir kvietimą: sekant jos sūnaus pavyzdžiu Eucharistija tetampa kiekvieno iš mūsų gyvenimo centru

Piligrimai iš Alytaus dalyvavo ir tradicinėje bendrojoje audiencijoje, rengiamoje kiekvieno trečiadienio rytą Vatikane, Šv. Petro aikštėje, su popiežiumi Pranciškumi.

Lapkričio 15 dienos popiežiaus Pranciškaus katechezė buvo skirta jausmui ar, tiksliau, nuostatai, kuri persmelkia krikščionio gyvenimą, jei jo santykis su Viešpačiu iš tiesų gyvas: džiaugsmui.

„Klausimas, brangūs broliai ir seserys, yra ne „ar“ jį skelbti, bet „kaip“skelbti, ir šis „kaip“ yra džiaugsmas. Arba skelbiame Jėzų su džiaugsmu, arba jo neskelbiame, nes bet koks kitas būdas skelbti Jėzų negali atskleisti tikrosios Jėzaus tikrovės“, – sakė popiežius Pranciškus.

„Kviečiu kiekvieną krikščionį, bet kurioje vietoje ir situacijoje, atnaujinti susitikimą su Jėzumi Kristumi. Kiekvienas iš mūsų šiandien teskiria šiek tiek laiko, kad pagalvotų – „Jėzau, tu esi manyje. Noriu sutikti tave kiekvieną dieną. Tu asmuo, ne idėja. Tu kelio pakeleivis, o ne programa. Tu Meilė, kuri išsprendžia problemas. Tu esi evangelizavimo pradžia. Tu, Jėzau, esi džiaugsmo versmė. Amen“, – meldė popiežius lapkričio 15-osios katechezėje.

Alytaus piligrimus priėmė Popiežiškosios lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektorius kunigas Audrius Arštikis. Jis papasakojo kolegijos istoriją, parodė muziejų.

Keliautojai lankėsi ir šv. Sebastijono katakombose, tai pirmosios pasaulyje požeminės laidojimo vietos. Gidu čia dirba lietuvis Donatas Atkočiūnas. O Šv. Sebastijono bazilikoje eksponuojamas paskutinis skulptoriaus Giano Lorenzo Bernini darbas – marmurinis Jėzaus Kristaus biustas. Jis keturis šimtmečius buvo eksponuojamas bazilikoje, nežinant kūrėjo. 2006 metais buvo atrastas iš naujo, priskirtas baroko skulptoriui ir vėl parodytas visuomenei.

Bazilikoje lankytojai taip pat gali pamatyti marmurinius pėdsakus, priskiriamus Jėzui.

Sakoma, kad pėdsakus Jėzus paliko eidamas į Romą Apijaus keliu.

Dar viena alytiškių lankyta ypatinga vieta – Subiako miestelis, kur kalnuose griežtą atsiskyrėlio gyvenimą gyveno šv. Benediktas Nursietis (480–547), popiežiaus Pauliaus VI 1964 metų spalio 24 dieną paskelbtas pagrindiniu Europos globėju. Jungdamas maldą ir darbą, pagal savo garsųjį šūkį ora et labora (lot. „melskis ir dirbk”) jis sutaurino ir išaukštino žmogaus triūsą.

Labai jautri buvo paskutinė kelionės diena. Šv. Mišias kunigas R. Baltrušaitis alytiškiams piligrimams aukojo koplyčioje, esančioje Šv. Petro bazilikos požemiuose. Eidami po šv. Mišių jie turėjo progą pamatyti ir Lietuvai skirtą koplyčią – Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčią (it. Mater Misericordiae) arba tiesiog Lietuvių koplyčią (it. Capella Lituana).

Meninę šios koplyčios koncepciją, sklidiną simbolinių Lietuvos valstybės ir istorijos vaizdų, sukūrė iš mūsų kraštų kilęs (gimė Ūdrijoje), Niujorke gyvenęs dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas.

Ant Lietuvių koplyčios vartų puikuojasi bronzinis Vytis, virš altoriaus kabo pažįstama ir sava Vilniaus Aušros Vartų Marijos mozaika. Koplyčios sienas dengia šviesaus travertino reljefas, kuriame vaizduojami istoriniai Lietuvos valstybės ir Bažnyčios Lietuvoje kūrėjai, kankiniai, istoriniai įvykiai ir vietos, nuo Karaliaus Mindaugo krikšto iki Kražių skerdynių, sovietmečio represijų dėl tikėjimo ir Sibiro tremtinių kankinių maldų.

Menininkas koplyčios interjero reljefams šviesų travertiną iš Romos apylinkių pasirinko neatsitiktinai – šis akmuo V. K. Jonynui priminė tufo uolieną, kurioje buvo kasamos katakombos. Katakombų, kaip kenčiančios Bažnyčios simboliu, buvo norėta priminti tuometinę Lietuvos padėtį ir paliudyti lietuvių tautos stiprybę bei vienybę.

Koplyčia buvo itin brangi ir popiežiui Jonui Pauliui II. Būtent joje, po išrinkimo popiežiumi 1978 metų spalio 16 dieną, Karolis Wojtyla sustojo maldai, prieš suteikdams pirmąjį apaštališkąjį palaiminima. Vėliau Jonas Paulius II Lietuvių koplyčioje maldai ir apmąstymams lankydavosi dažnai.

*

Alytaus Šv. Kazimiero parapija išleido komiksų knygelę apie palaimintąjį Karolį Akutį. Penkiolikmetį, skaitmeninių technologijų gerbėją, sukūrusį stulbinamą parodą apie Eucharistinius stebuklus visame pasaulyje, todėl vadinamą XXI amžiaus interneto apaštalu. Komiksų knygėlės pristatymo vakaras jaunimui (ir ne tik) vyks lapkričio 27 d. 17.30 val. Alytaus jaunimo centre (Tvirtovės g. 3). Renginio dalyvių laukia aktorių etiudas, knygelės pristatymas, įkvepiantys muzikiniai bei žaismingi intarpai. Savo įžvalgomis ir patirtimi pasidalins svečias – futbolo žaidėjas Saulius Mikoliūnas.

Šv. Kazimiero parapijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *