Baigiasi ne tik dar vieni politiniai metai, bet ir savivaldos kadencija, kuri buvo paženklinta iššūkiais, krizinėmis situacijomis. Apie Alytaus miestą juokaujama, kad Dzūkijos sostinė turėjo viena krize daugiau negu kitos savivaldybės, tačiau Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis džiaugiasi, kad su visomis jomis susitvarkyta pakankamai neblogai. Šį faktą patvirtina ir šiemet Alytaus miestui įteikta Auksinė krivūlė už ekstremalių situacijų suvaldymą. Na o kaip šiuos besibaigiančius metus ir visą ketverių metų kadenciją vertina pats Alytaus miesto vadovas?
„Visa kadencija buvo kupina iššūkių – kadenciją padėjome gaisru, vėliau užklupo pandemija, po to iš Baltarusijos atkeliavo pabėgėliai. Šie metai Alytuje startavo su Lietuvos kultūros sostinės statusu, tačiau vasario mėnesį šiuos metus apkartino karas Ukrainoje. Tai atitraukė mūsų dėmesį nuo suplanuotų darbų, teko prisiimti nemažai iššūkių – atidaryti ukrainiečių registracijos centrą, rūpintis pagalba. Sunku būtų net prisiminti, kada mūsų miestas buvo toks vieningas.
Šių metų eigoje susidūrėme su energetine krize, kai teko prisiimti didelę atsakomybę dėl energetinių resursų suvaldymo, nes viskas pabrango ne tik gyventojams, bet ir visam miestui.
Manau, kad su visais šiais iššūkiais mes susitvarkėme.
Nepaisant krizinių situacijų, šie metai buvo įdomūs, taryboje priimta apie 500 sprendimų, kurie darė įtaką miesto gyvenimui, atsirado naujų projektų, veiklų, gatvių“, – sako meras N. Cesiulis.
Kokių gerų ir gražių dalykų Jums padovanojo ketveri kadencijos metai?
Man didžiausia dovana yra tai, kad galiu eiti savo mieste ir susitikti žmones, su jais kalbėtis. Sutinku daugybę alytiškių, jie sveikinasi, kalbasi, klausia, džiaugiasi, šypsosi. Jie puikiai supranta, kad net ir pačiose sunkiausiose situacijose randame geriausius sprendimus. Man kaip miesto vadovui visa tai yra labai svarbu.
Džiaugiuosi skaičiais, kurie nemeluoja – didėja biudžetas, auga vaikų skaičius mokyklose, darželiuose, į Alytų grįžta daugiau žmonių nei išvažiuoja, ilgėja pėsčiųjų ir dviračių takai, daugėja sporto, žaidimų aikštelių, atnaujinamos bei įkuriamos naujos stovėjimo aikštelės, kuriasi verslai. Per kadenciją buvo sukurta daugiau nei 500 naujų darbo vietų Pramonės parke, pritraukta daugiau nei 40 mln. eurų investicijų. Alytuje pasodinome daugiau nei 10 tūkst. medžių. Tai patys už save kalbantys skaičiai. Darbų buvo nuveikta tikrai labai daug – nuo naujo viaduko iki gatvių tiesimo. Ir visa tai pastebi kiekvienas alytiškis, kuriam jo problema yra pati svarbiausia. Stengėmės daugiau mažiau atliepti kiekvieno poreikius.
Kaip žmogui man svarbiausia, kad aš ir mano šeima būtume sveiki. Buvo iššūkių, tačiau kaip ir kiekvienoje šeimoje – keliesi su iššūkiais, su jais ir užmiegi.
Tačiau turbūt nepaneigsite, kad laiko šeimai išties trūko, o suderinti miesto vadovo bei vyro ir tėčio pareigas jums buvo dar vienas iššūkis?
Kai ryžausi tapti miesto vadovu ir prisiėmiau šias pareigas, žinojau aš ir mano šeima, kas laukia. Kai esi miesto vadovas, juo būni 365 dienas per metus. Tikrai nėra taip, kad pasibaigus darbo dienai ar penktadienio vakarą užveri mero kabineto duris ir jau tampi ne meru, o šeimos vyru. Taip, šeima kenčia, bet žinojom, kad taip bus ir prisiėmėme šią atsakomybę, bet kiek tik galiu kaip tėtis, vyras, atiduodu save šeimai – keliaujam, sportuojam, važinėjam dviračiais, žvejojam. Vaikams norisi, kad jų tėvai visuomet būtų namie, niekur nevažiuotų, bet taip juk neįmanoma.
Per tuos ketverius metus mano sūnus Ąžuolas pradėjo lankyti mokyklą, o Liepa išaugo iš kūdikystės amžiaus ir tapo keturių metų dama.
Matau vaikų augimą ir gaila, kad negaliu jiems skirti tiek laiko, kiek norėčiau, bet žinau, kad ateityje įvertins, kodėl tėtis tiek dirbo ir stengėsi dėl miesto.
Kuo kaip Alytaus miesto meras didžiuojatės labiausiai? Ar jaučiate, kad padarėte viską, ką galėjote?
Manau, kad esant tokios įvairios sudėties tarybai, susiklosčius sudėtingoms sąlygoms, kai išgyvenome bene penkias krizes, su tokiu biudžetu, kokį turime, padarėme maksimumą, ką galėjome padaryti. Žinoma, kad kiekvienas net ant balčiausio kostiumo gali atrasti juodą taškelį. Taip, galbūt galėjome kažką daryti kitaip, bet tuo metu elgėmės taip, kaip atrodė geriausia.
Visi mato, kaip keičiasi miestas. Jis tampa bendruomeniškesnis, todėl labiausiai didžiuojuosi Alytaus žmonėmis, kurie sunkiausiais miestui momentais, susitelkė, padėjo.
Nebuvau matęs nieko gražiau, kai per miesto dienas Alytaus miesto himną giedojo daugiau kaip 20 tūkst. alytiškių. Buvo stebuklo vertas reginys.
Didžiuojuosi kiekviena švietimo įstaiga, vaikais, žaidžiančiais atnaujintose ir naujai pastatytose žaidimų aikštelėse, sportuojančiais, šokančiais senjorais. Apsilankydavau senjorų naktišokiuose, kurie prasidėjo nuo vos dviejų dešimčių dalyvių, o dabar jų susirenka dešimt kartų daugiau. Man gražu matyti jų besišypsančius veidus, nes tai jie statė mūsų miestą, o mes jiems dabar grąžiname duoklę.
Atgijo sporto salės, ligoninėje išsprendėme Chirurgijos skyriaus remonto klausimą, atidarėme Geriatrijos skyrių, sutvarkytas ir vaikų ligų skyrius. Dėmesio, pokyčių sulaukė kiekviena sritis.
Kokį didžiausią sopulį, Jūsų akimis, baigdamas šią kadenciją paliekate būsimai Alytaus valdžiai?
Mes nepaliekame jokių sopulių. Miestas gyvas. Žinoma, jeigu mieste nebūtų problemų, tai nereikėtų ir politikų. Natūralu, kad vienas problemas išsprendi, atsiranda kitų, tačiau didelių sopulių tikrai nepaliekame.
Man kaip miesto vadovui didžiausias sopulys yra renovacija, kuri neišjudėjo taip, kaip aš norėčiau. Tačiau suprantu, kad čia labiau visos valstybės problema įtikinti žmones, kad reikia ryžtis renovacijai.
Iš energetinės pusės mes padarėme labai daug ir galime džiaugtis, kad pagal šildymo kainas šalyje esame antroje vietoje, tačiau tikrai dar yra kur kopti aukštyn.
Mero įgaliojimai naujojoje kadencijoje keičiasi. Kaip manote, merui dirbti bus paprasčiau?
Iki šiol meras buvo politikas, o dabar galės savarankiškai priimti ūkinius sprendimus. Mero galios stiprėja, jis galės priimti daugiau ir paprasčiau įvairių sprendimų. Meras bus kaip miesto vadovas, tačiau su administracinėmis funkcijomis, leidžiančiomis veikti greičiau ir efektyviau.
Daug kas priklausys ir nuo to, kokia bus valdančioji dauguma, kiek taryboje bus partijų kiek žmonių su patirtimi, kiek naujokų. Jeigu balansas bus geras, taryba judės į priekį. Mes kaip miestas jau atsispyrėme nuo dugno, kuriame buvome, tad manau, kad su naujomis mero funkcijomis miesto progresas vyks dar greičiau.
Panašu, kad ir artėjančiais metais savivalda neišsivers be iššūkių. Vienas jų – vos dešimčiai mėnesių siūlomas tvirtinti biudžetas. Kaip tai nutiko ir ką tai reiškia? Likusius du mėnesius Alytus liks be pinigų? Koks planas?
Miestas niekada nebuvo likęs be pinigų. Biudžetas planuojamas 12 mėnesių. Norų visuomet yra daugiau negu galimybių. Biudžetas kiekvienais metais didėja. Džiaugiuosi, kad per šią kadenciją grąžinome daugiau paskolų nei bet kuri kita kadencija. Biudžetas bus subalansuotas. O tas dešimt mėnesių yra sąlyginis skaičius. Žinoma, kad atlyginimus gaus visi laiku ir net didesnius.
Gali tekti ir ko nors atsisakyti, gal kokių nors nebūtinų projektų, gal kokių nors veiklų. Visų norų patenkinti neįmanoma.
Kai pradedame derinti biudžetą, jis visuomet būna du kartus didesnis nei turime lėšų, tačiau tenka gyventi su tiek pinigų, kiek jų turime.
Geriau prisiminkime, kaip per karantiną nedirbo įstaigos, žmonės buvo prastovose, bet mes supratome, kad tai yra alytiškiai, tai mūsų žmonės ir nesvarbu, kad tas teatro rūbininkas nepakabino tais mėnesiais nė vieno palto, darželio virėja neišvirė nė vienos lėkštės košės, bet jiems vis tiek mokėjome atlyginimus ir nieko neatleidome, tad jei sugebame rasti sprendimus tokiose sudėtingose situacijose, tikrai išspręsime ir dabartinius iššūkius.
Prieš rinkimus visi linkę žadėti daug dalykų, teikti siūlymų. Politinė klasika yra ir tai, kad opozicija kritikuoja ne tik biudžetą, bet ir visus kitus valdančiųjų sprendimus. Kitaip būti tiesiog negali. Užtikrinu – biudžetas bus subalansuotas, miestas sutvarkytas, problemos sprendžiamos.
Mes jau įrodėme, kad galime situaciją puikiai sukontroliuoti net krizinių ir visiškai nenumatytų, neplanuotų situacijų metu. Neabejoju, kad suvaldysime ir šįkart.
Ko palinkėsite alytiškiams artėjančių Naujųjų metų proga?
Žiūrėdamas į tą metų slenkstį, linkiu tikrų draugų šalia, šypsenos veide ir kuo mažiau neigiamų naujienų. Pažiūrėkime į savo šeimas, vaikus, apkalbinkime juos ir suprasime, kad mes tikrai gerai gyvename, kai kažkur kaimynystėje vyksta karai. Laukime pavasario, geresnių orų ir būkime visi sveiki. Geresnių metų visiems nei nueinantys!
Daug vandens ir nieko konkretaus. Kaip ir visada…O girtis dalykais, kuriuos sutvarkė visai kiti žmonės – žema. Ligoninės remonto konkursas, šilumos kainos – socialdemokratai čia tik kišo pagalius į ratus. Linksmų naktišokių “miesto didžėjui”!
Kodėl nepažymėta? Pažeidimas.
Ziauru
Pilsto vandenėlį ir nieko konkretaus. Ko meras tyli apie pradangintus žmonių atlyginimus, apie tai kad tik mero “dėka” neskiriami pagalbos mokytojai neįgaliukams, apie savo iniciatyvą ištaškyti pusę milijono nelegalioms vaikų žaidimo aikštelėms Jaunimo parke ir t.t. Viskas falšas, net nuotrauką iš gilios jaunystės paskelbė, nes, matyt, bijo į savo šiandieninį veidą pažiūrėti
“Per kadenciją buvo sukurta daugiau nei 500 naujų darbo vietų Pramonės parke, pritraukta daugiau nei 40 mln. eurų investicijų”
Prašome konkrečiau apie tuos 40 mln eurų investicijų. O jei ne – rinkimų šūkis bus – melagis meras !
Deja, nėra konkretumo. O rimtoj savivaldoj turi būt konkrečiai, kiek konkrečiai paskolų ir kiek sumažinta. Nereaguot į savivaldybės administracijos viešintus signalus, kad kitų metų biudžetą suformuoja tik 10 mėnesių, čia kaip už naivius visus laikyt. Deja pirmą kartą iki kitų metų deficitinio biudžeto nusirista per kadenciją taryboj priimtus apoe 500 sprendimų. Vadinas jie iki bankroto miestą nuvarė per kitų metų deficitinį biudžetą. Apie teisingumą nėr ko kalbėt, Alytuj valdžiai įstatymai negalioja. Gali kaip nori išsidirbinėt.