Šįkart nepriklausoma „Dzūkijos veidas“ autorė neria į grožio pasaulyje Dzūkijos sostinėje, kur aiškinasi šios rinkos subtilybes. Primename, kad Dzūkijos gidės nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.
„Dzūkės – pačios gražiausios! Gal ne iš prigimties, bet jau rūpinasi savimi penkiskart daugiau nei įprasta sostinės gyventoja. Gyvenant Vilniuje, man buvo įprasta apsilankyti miesto centre susiglamžiusiais marškinėliais ir paprastomis laisvalaikio kelnėmis, bet Alytuje taip rengtis gali nebent savo kieme. Nors ne, kieme gali pamatyti kaimynai! Alytiškės retai pasirodo viešumoje nepasidažiusios, nepasitempusios, „nesusitvarkiusios“ antakių ar blakstienų. Galėčiau ant rankų pirštų suskaičiuoti vietines, kurios čia neturi gelinio manikiūro. Ilgalaikį manikiūrą čia darosi ne tik solidžios moterys, savimi besirūpinančios panos, bet ir paauglės – viena meistrė pasakojo, kad mama atvedė gelinio manikiūro pasidaryti… penktokę! Jai priklijavo tokius nagus, kad apsirengti buvo sunku pačiai…
Grožio salonų čia yra tikrai tiek, kad užtektų papuošti ne tik alytiškes, bet ir viso regiono ponias. Ir, manote, to pakanka? Pas manikiūro meistres eilės yra porą savaičių be mažiausio tarpelio, o nulūžus nagui, tenka jį pačiai brūžinti dilde. Pas kirpėją, grįžusį iš Londono, plūsta moterys iš visos Lietuvos, o kainos tokios, kaip ir Jungtinės karalystės sostinėje. Tiesa, nepamirškite pas jį užsirašyti prieš du mėnesius!
Manote, grožiu čia rūpinasi tik moterys? Birštone viešėjęs draugas iki Alytaus atlėkė barzdą pagražinti. Sostinėje jis įpratęs, kad jo pasididžiavimu rūpinasi Achmedas, bet buvo sužavėtas vietinės alytiškės profesionalumu. O beveik krykštauti pradėjo išgirdęs kainą – vietoj kelių dešimčių (ne vienos ir ne dviejų) jis čia sumokėjo 7 eurus. Sako, apsimoka iš sostinės į Alytų atvažiuoti tik pasigražinti.
Rojus čia ir masažų mėgėjams – masažisčių čia beveik kiek ir valstybinių institucijų tarnautojų! Pasirodo, kalta dėl to „profkė“, ruošianti masažuotojus. Taškinis, klasikinis, kobido – kokiais tik nori judesiais tave pamalonins jų stiprios rankos. Žinau, ką pagalvojote, bet tokios rūšies masažo nebandžiau.
Atrodo, kad Alytuje yra tikra grožio oazė, ar ne? Bet pasigilinus, pasirodo, ne visos gražinimo procedūros čia įmanomos. Paieškojus, sužinojau, kad Alytuje niekur tau raukšlės nesumažins botokso toksino injekcija, lūpų nepaputlins haliuronu, niekas nenusiurbs nereikalingo riebalo ar neįsodins papildomo implanto į kitas vietas.
O gal Alytus galėtų tapti grožio meka Lietuvoje? Na, kaip dabar Turkija pasaulyje. Susikvieskime geriausius specialistus, paruoškime reabilitacijos vietas, kur garsios poniutės pasislėpusios nuo smalsių žvilgsnių galėtų ramiai sugyti ir grįžusios į savo didmiesčius pasakotų apie stebuklingas dietas, kurios padėjo „numesti“ 20 kg per mėnesį. Mes gi buvome kurortas, kurį, pasakojama, kad Kauno ponios baisiai mėgo dėl vyrų/moterų santykio. Gal galėtume tapti grožio meka? Tik vietinius reikės įspėti, kad pušyne sutikus tvarsčiais pasipuošusią žmogystą negalvotų, kad jau Helovinas ir nebėgtų rėkdami.
Šia nuostabia miesto ekonomikos gerinimo idėja pasidalinau su dviem labai gražiomis alytiškėmis, kurios iškart mane sukritikavo! Pasirodo, nė viena jų neitų „rimtoms“ procedūroms pas vietinius specialistus. „Baik tu, nusišypsot negalėsi po to“, „Paskui vienas ims ir susprogs“, komentavo jos nepasitikėdamos vietos grožio ekspertais.
Tad grožis Alytuje labai trapus – čia, žiūrėk, mirksi į tave ilgomis tankiomis blakstienomis, o čia tos blakstienos jau nukritusios ir veidrodėlis jau nebesako, kad tu esi pasaulyje gražiausia.“
