Pristatyta sveikatos priežiūros sistemos įstaigų tinklo pertvarka: kas keisis Alytaus apskrityje?

Nuo kitų metų liepos pokyčiai laukia Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties. Visą Lietuvos greitosios pagalbos stočių tinklą planuojama centralizuoti, todėl Alytaus rajono valdžia ir kitos GMP brigadas turinčios savivaldybės artimiausiu metu turi apsispręsti dėl pavaldžių GMP stočių perdavimo valstybei. Aiškėja, kad pagal sveikatos priežiūros sistemos įstaigų tinklo pertvarkoje nurodytus kriterijus, ženkliai gali keistis ir Alytaus apskrities gydymo įstaigų situacija. Iškyla dilema ir dėl Alytaus ligoninės akušerijos-gimdymo skyriaus likimo, mat per metus gimdymų skaičius nesiekia reikiamo pusseptinto šimto. Savivaldybės nelinkusios taip paprastai sutikti su pertvarkos sąlygomis ir savo poziciją aiškiai išdėstė trečiadienį Alytuje įvykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamajame posėdyje.

Pristatyti pertvarkos principai

Alytaus miesto ir rajono sveikatos priežiūros įstaigose ir Dzūkijos sostinės savivaldybėje viešėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, Seimo nariai ir Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai. Pirmą kartą buvo pristatyta sveikatos priežiūros sistemos įstaigų tinklo ir greitosios medicinos pagalbos pertvarka Alytaus apskrityje.

Buvo pristatyti svarbiausi pertvarkos principai. Pirmiausia bus siekiama užtikrinti bazines paslaugas. Planuojama sudaryti minimalų labiausiai reikalingų ir dažniausiai vartojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų savivaldybių gyventojams sąrašą. Siūlomas vieno langelio principas, o tai reiškia, kad bus steigiami sveikatos centrai, kuriuose veiks koordinuotas sveikatos paslaugų teikimas savivaldybėse.

Taip pat bus siekiama efektyvinti ir greitinti skubią medicininę pagalbą.

Kalbėta ir apie GMP pertvarką, pagal kurią numatoma didinti GMP budėjimo vietų skaičių. Planuojama kurti infekcinių ligų klasterį.

Paslaugas planuojama teikti nepaisant administracinių apskričių ir savivaldybių ribų. Tai reiškia, kad gyventojai galės registruotis pas bet kurį artimiausiu metu laisvą vietą turintį specialistą bet kurioje šalies savivaldybėje. Tam planuojama ir pavėžėjimo paslauga, kurios bandomasis projektas planuojamas jau nuo kitų metų.

Taip pat planuojama skatinti įstaigas pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, pagal kurias būtų galima užtikrinti sklandesnį pacientų gydymo tęstinumą.

Alytaus apskrities gydymo įstaigas planuojama suskirstyti į Vilniaus ir Kauno regionų priklausomybę.  Alytaus miestas, rajonas bei Lazdijai priklausytų Kauno regionui, o Druskininkai ir Varėna – Vilniaus.

Kas keisis?

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę jau pasiekė vienas iš pertvarko etapų – Sveikatos apsaugos ministerija šių metų gegužę tapo šios įstaigos dalininke kartu su Alytaus miesto savivaldybe. Alytaus ligoninė taps regionine ligonine.

Buvo pabrėžta, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybei reikalavimai didės, o tai reiškia, kad bus vertinami atitinkami rodikliai, pavyzdžiui tokie, kaip mirštamumo rodikliai per 30 dienų nuo insulto, miokardo infarkto, šlaunikaulio kaklo lūžio, komplikacijos po chirurginio gydymo ir pan.

Planuojama gyventojus aktyviau skatinti išankstinei registracijai pas gydytojus naudotis informacinėmis sistemomis, leidžiančiomis įgyvendinti skaidrios registracijos principą.

Plačiau pristatyta ir GMP sistemos pertvarka. Alytaus rajonas turi 7 GMP brigadas, kurios paslaugas teikia Alytaus mieste, rajone ir Lazdijuose. Druskininkai ir Varėna turi po 2 brigadas. Savivaldybės turi iki šių metų spalio pabaigos priimti sprendimus dėl savininko teisių valstybei atidavimo, o priėmus atitinkamus sprendimus LR Vyriausybei, nuo kitų metų planuojama pradėti GMP tinklo reorganizavimą, kas reikštų, kad visų GMP nuosavybės teisės turėtų būti atiduodamos Sveikatos apsaugos ministerijai.

Daugų slaugos ir palaikomojo gydymo slaugos ligoninėje planuojama 12 lovų įrengti senatvine demencija ir Alzhaimeriu sergantiems pacientams.

Taip pat Alytaus rajono savivaldybės PSPC pradėtų teikti II-ojo lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Taip pat numatytas ir planuojamų pokyčių biudžetas, kuriam iš viso iki 2029 metų numatoma skirti daugiau kaip pusdevinto milijono eurų iš Europos sąjungos, Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 m. plano (RRF) ir kitų fondų.

Nustebino gimdymo skaičiaus normatyvai

Savo nuogąstavimus, lūkesčius ir pamąstymus apie pertvarką išsakė ir posėdyje dalyvavę Alytaus apskrities savivaldybių merai.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis tikino, kad net ir po pertvarkos pristatymo taip ir liko neaišku, kas konkrečiai keisis konkrečiose įstaigose, o toks neaiškumas apsunkina tiek tolesnių projektų, tiek finansavimo planų kūrimą, įgyvendinimą.

Alytaus miesto savivaldybė yra pateikusi prašymą dėl 22 milijonų eurų reikiamų investicijų į sveikatos priežiūros sritį – pastatams, įrangai.

N. Cesiulį nustebino faktas, kad jeigu po dviejų metų pereinamojo laikotarpio gimdymų skaičius ligoninėse nesieks 650, vadinasi tos paslaugos regione iš viso gali nelikti. Į šią repliką sureagavo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, teigęs, kad iš tiesų reikėtų persvarstyti kai kuriuos normatyvus. Praėjusiais metais Alytaus ligoninėje buvo daugiau kaip 450 gimdymų, tad per dvejus metus pasiekti, kad skaičius padidėtų dar dviem šimtais yra per didelis užmojis. A. Matulas žadėjo inicijuoti pasiūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai šį kriterijų sumažinti.

Taip pat jis akcentavo sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, kurį savivaldybė bando spręsti Alytaus kolegijoje atsiradusia slaugos studijų programa, bei įvairiomis finansinėmis ir ne tik paskatomis, prisitraukiant gydytojus į regioną, tačiau, pasak jo, viso to neužtenka.

Užsiminta buvo ir apie Alytaus miesto savivaldybės šaukimą į teismą dėl to, kad taip ir nebuvo paskirta nė viena gydymo įstaiga, kurioje būtų rūpinamasi įkalinimo įstaigos gyventojais. Meras siūlė pagalvoti apie tokių specialistų darbo apmokėjimo didinimą, nors tikino abejojantis, ar ir padidėjęs darbo užmokestis motyvuos specialistus sutikti teikti paslaugas nuteistiesiems.

Meras pabrėžė apgailestaujantis, kad šiemet dešimčia procentų buvo sumažintas visuomenės sveikatos biuro biudžetas. Dėl kai kurių suprastėjusių Alytaus sveikatos priežiūros rodiklių jis taip pat nebuvo linkęs sutikti, mat Alytaus ligoninė ilgą laiką buvo atramine COVID-19 ligonine, pirminės sveikatos priežiūros grandyje veikė karščiavimo klinikos, o visa tai neleido vykdyti kitų paslaugų.

Alytaus rajono merui klausimų kilo dėl GMP

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas pastebėjo, kad šeimos gydytojai yra ganėtinai apkraunami ir kai kurie pacientai tendencingai pas juos lankosi ir dėl pačių menkiausių nusiskundimų.

Rajono meras daugiausiai pastabų turėjo dėl GMP  savininko teisių perdavimo ministerijai. Jis klausė, kodėl savivaldybės verčiamos taip skubotai priimti sprendimus, nepaliekant pakankamai laiko išanalizuoti šį klausimą, į jį įsigilinti. Be to, esą nėra numatyta konkreti data, kada tiksliai planuojama perimti savininko teises.

Taip pat klausimų jam kilo ir dėl turto perdavimo, mat Alytaus rajono savivaldybė yra nemažai investavusi į GMP stotį.

Svarbiausias klausimas buvo, ar GMP stotį perdavus ministerijai, ji bus paliekama, ar naikinama. Sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė patikino, kad planuose numatyta ją palikti.

Taip pat A. Vrubliauskas kalbėjo ir apie mobiliąsias ambulatorijas, kuriomis gydytojai atvyksta arčiau žmonių, o gyventojai šiomis paslaugomis noriai naudojasi.

Lazdijai nesipriešina, bet akcentuoja žmogaus teises

„Mes tikrai nesame tie, kurie iš principo laikosi įsikibę paslaugų ir nepriima sprendimų. Jų pastaruoju metu mes priėmėme nemažai – tiek struktūrinių, tiek finansinių, viską grindžiame argumentais, realiu poreikiu. Tuo vadovaudamiesi atsisakėme vaikų ligų poskyrio.

Didžiausią nerimą mums kelia nustatyti reikalavimai, įpareigojimai įrangai ir personalui, kas sąlygoja, kad nuo 2023 metų mes neturėsime intensyvios terapijos, o jeigu neliks jos, tai neliks ir chirurgijos, traumatologijos. Tai būtų didelė žala mūsų rajonui ir jo žmonėms“, – akcentavo Lazdijų merė Ausma Miškinienė.

Ji minėjo ir milžinišką darbo užmokesčio takoskyrą tarp slaugytojų, gydytojų ir aptarnaujančio personalo, kuriai sumažinti taip pat buvo priimti atitinkami sprendimai savivaldoje.

„Neprieštaraujame iš principo pertvarkai, ieškome sprendimų. Svarbu ne tik, kad būtų geriau, bet kad ir būtų užtikrinta, kad mūsų žmonėms nebūtų blogiau, kad paslaugos nereikėtų laukti dar ilgiau, kad iki jos nuvykti būtų patogu. Jeigu mes naudosime terminus „neekonomiška“, „neatsiperka“, „paslauga nekokybiška“, neatkreipsime dėmesio į socialines problemas ir rizikas, tuomet nepasieksime geresnio rezultato, tik išleisime pinigus. Prie viso to reikėtų pridėti ir žmogaus teisę gauti atitinkamą gydymo paslaugą greičiausiai ir kokybiškai“, – kalbėjo A. Miškinienė.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.