„Negalvokite, kad alytiškiai neturi pinigų“, – kaip susitarę tvirtina butų nesenai Dzūkijos sostinėje iškilusiuose naujos statybos namuose pardavėjai. Nors viešojoje erdvėje daugybė kritikos strėlių skrieja aukštoms kvadratinių metrų kainoms, nesiskiriančioms nuo Vilniaus ar Kauno, tačiau pirkėjų stygiaus esą nesijaučia, be to, tik retas jų kreipiasi kredito į banką.
Kaip portalui Dzūkijosveidas.lt sakė biurų bei apartamentų pardavimu Alytaus miesto centre. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, iškilusiame naujutėlaičiame pastate „DG9“ besirūpinantis Rimantas, jo klientai – pasiturintys alytiškiai, kitaip esą ir būti negali, nes pastatas ir statytas tik turintiems pinigų.
Pašnekovas neslepia, butų kainos aukštos, svyruoja nuo 1 700 iki 2 000 eurų už vieną kvadratinį metrą, o klientui sumokėjus papildomai, įsigytame būste galėtų atsirasti ir pagalvės, ir šaukštai, ir gėlės ant palangių.
Iš 21 „DG9“ pastate esančio buto parduota beveik pusė ir tik 3 pirkėjai pasinaudojo banko kreditu. Ponas Raimundas svarsto, ar tik nebus pirkėjams pasiūlyta per maža kaina? „Kai man pradeda aiškinti, kad kainos prilygsta Vilniui, tai tokiems pasiūlau ir pirkti butą sostinėje“, – žodžių į vatą nevynioja pardavėjas.
Naujai pastatytą daugiabutį Stasio Tiškūno gatvėje valdančios bendrovės „VA statyba“ vadovas Virginijus Almanaitis taip pat teigia, jog naujos statybos gyvenamieji namai Dzūkijos sostinėje pilnai pateisina lūkesčius, tačiau prieš statant reikėtų labai atsakingai pagalvoti apie butų plotus, tiksliai įsivardyti, kam butai bus skirti.
„Prieš statant daugiabutį ilgai stebėjome Alytaus nekilnojamojo turto rinką, vertinome pirkėjų poreikius, konsultavomės su bankais, kad tas mūsų projektas būtų sėkmingas. Šiandien galiu tik pasidžiaugti, kad būtent tokiu jis ir tapo – žmonės turi pinigų, pageidauja naujos statybos būstų ir juos perka“, – portalui Dzūkijosveidas.lt sakė V. Almanaitis.
Iš 8 S. Tiškūno gatvėje esančio daugiabučio visiškai neįrengtų butų jau parduoti 5, dar 1 yra rezervuotas, o 2 didieji viršutiniame aukšte laukia savo pirkėjų. Pasak „VA statyba“ vadovo, name butus įsigijo labai įvairūs žmonės – ir jaunos šeimos, ir senjorai, visi jie pirko iš asmeninių santaupų, nesikreipė finansinės pagalbos į bankus.
Kalbėdamas apie naujos statybos daugiabučius Alytuje, kiek kitokios nuomonės laikosi bendrovės „Verdiktas“ projektų vadovas Arūnas Žukauskas. Jis rūpinosi butų pardavimu modernizuotame buvusiame „Signalo“ viešbutyje, vėliau virtusiame modernių butų kompleksu „Santakos slėnis“. Anot A. Žukausko, Alytaus rinkai butai naujos statybos daugiabučiuose yra per brangūs, vietos žmonėms nėra įprasta už vieną kvadratinį neįrengto buto metrą mokėti 2 000 eurų.
Visus 84 butus su daline apdaila „Santaikos slėnyje“, pasak pašnekovo, pavyko parduoti per maždaug trejus metus, vieno kvadratinio metro kaina svyravo nuo 600 iki 950 eurų. Daugelyje jų įsikūrė jauni alytiškiai, emigrantai. „Kurį laiką pardavimai judėjo labai sunkiai ir vangiai, tačiau situacija pasikeitė atlikus apdailos darbus laiptinėse, sutvarkius aplinką, įrengus automobilių stovėjimo aikštelę“, – pažymėjo pašnekovas.
Nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ direktorė ir ilgametė NT ekspertė Rima Mitkienė sako pastebinti, jog alytiškiai nori butų naujos statybos namuose, tačiau bent jau kol kas nėra pasiruošę mokėti poros tūkstančių eurų už kvadratinį metrą buto tik su daline apdaila. Esą savaime suprantama, jog statybų kaštai yra dideli, tačiau butų naujuose namuose kainas Dzūkijos sostinėje stipriai iškelia ir konkurencijos nebuvimas.
„Alytiškiai pasiskaičiuoja kaštus šiandieninėmis kainomis ir dažniausiai nueina kita plotme – vietoje buto naujos statybos name renkasi individualų namą arba perka sklypą ir statosi nedidelį namuką iki šimto kvadratinių metrų, kas atsieina gerokai pigiau ir turi daugiau privalumų, tokių kaip nuosavas kiemas, rami aplinka“, – teigia R. Mitkienė ir prisipažįsta pati gana skeptiškai žiūrinti į naujų daugiabučių statybas Alytuje, ypač nuo miesto centro nutolusiose vietose.
Anot jos, sunku pasakyti, ar naujos statybos būstai išties pateisina investuotojų lūkesčius. Centrinė miesto dalis gali išgelbėti, jeigu kaina yra „protinga“, o nustatydami kainas pardavėjai turėtų paisyti balanso. „Gerai, jeigu investuotojas nėra paėmęs kredito iš banko ir gali laukti eilę metų, kol parduos butus. Galbūt, jeigu infliacija nepasiglemš visų investicijų, kas mažai tikėtina, jis ir sulauks to pelno? Kita situacija, jeigu statyboms yra paimtas kreditas, kuomet paprastai reikia ypač greitos apyvartos“, – dėsto NT ekspertė.