Vicemeras Šarūnas Klėgeris: „Verslo Alytuje galėtų būti daugiau“

Vicemeras Šarūnas Klėgeris: „Verslo Alytuje galėtų būti daugiau“ 1

Dabartinė Alytaus miesto valdžia puoselėja didelių ambicijų. Nors švietimo tinklo pertvarka parodė, kad jas įgyvendinti lengva nebus, alytiškiai jau laukia naujų žadėtų sprendimų, susijusių su verslo plėtra ir infrastruktūra. O čia naujovių numatoma išties nemažai. Apie visa tai naujienų portalui „Dzūkijos veidas“ pasakojo verslo ir infrastruktūros sritis kuruojantis Alytaus miesto vicemeras Šarūnas Klėgeris.

Naujausiomis naujienų portalo „Dzūkijos veidas“ žiniomis, Laisvosios ekonomines zonos (LEZ) steigimas dėl planuojamų šalies teisės aktų pakeitimų pakibo ant plauko. Tad kokios iš tiesų yra šviežiausios naujienos apie LEZ kūrimą?

Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje kelią skinasi įstatymas dėl žaliojo koridoriaus. Bet kuris investuotojas, atitikęs tam tikrus reikalavimus (investicijų dydį, darbo vietų skaičių viename hektare), galės gauti panašias, o gal net geresnes sąlygas nei LEZ. Tokia sistema jau veikia Lenkijoje. Tada kelias, pritraukti didelių investuotojų būtų kur kas trumpesnis. Šiuo atveju nereikėtų net septynių tarybos sprendimų.

Turėdami patirtį su švietimo tinklo reforma, suprantame, kad einame sudėtingu keliu. Praėjo vos daugiau nei vieneri šios kadencijos metai, per kuriuos įvyko labai daug. O priešaky – dar treji metai. Tikiu, kad vienaip ar kitaip pritrauksime naujų investuotojų. Ar turėsime LEZ, ar pas mus bus žalioji zona, tikiuosi, kad ateis investuotojas ne su vienu milijonu ir šimtu darbo vietų.

Mano nuomone, pirmiausia kiekvieną politiką reikėtų matuoti sukurtų darbo vietų kiekiu mieste. Šis matas sudaro miesto pagrindą. Miestui, kuris praranda po tūkstantį gyventojų per metus tai ypatingai svarbu. Kalbant apie LEZ, reikėtų pabrėžti, kad norint kažką gauti, reikia kažko atsisakyti. Dviem trims tūkstančiams darbo vietų ir dešimtims milijonų investicijų reikalinga speciali teritorija, svarbus jos dydis. Viena iš tokių galimų vietų yra Alytaus aerodoromas, kuris, mano nuomone, vegetuoja.

Bendradarbiaujame su labai panašiu į Alytų Lenkijos Elko miestu. Jie turėjo lygiai tą pačią situaciją kaip ir mes – kasmet netekdavo po tūkstantį gyventojų. Galiausiai jie padarė šimto hektarų pramonės zoną, pritaikė pagal savo įstatymus ir nuo tada prasidėjo lūžis – kasmet buvo po tūkstantį gyventojų prieaugio.

Bet net ir patvirtinus žaliosios zonos įstatymą, Alytus, turbūt, be arerodromo teritorijos dideliems investuotojams vistiek neturi ką pasiūlyti?

Tai gali būti ir aerodromas, ir kitos vietos, jeigu išspręstume žemės supirkimo klausimus. Tačiau greičiausiai pasiekiamas variantas, taip, tai yra aerodromo teritorija.

Žinoma, yra ir kitų investuotojams svarbių faktorių, tokių kaip kelias Alytus-Kaunas, viešbučiai, kurių pasiūla šiuo metu netenkina. Visa tai yra susiję su darbo vietomis.

Lygiai taip pat viaduko klausimas yra ne mažiau svarbus. Kokia viso to bus baigtis, nesiryžtu apie tai kalbėti, nes tai „Lietuvos geležinkelių“ objektas. Lyg ir turėjo darbai prasidėti šių metų pavasarį, dabar buvo perkelta į rudenį. Buvo jau įvykdyti net viešieji pirkimai, tad apie tai kalbėsime tik tada, kai darbai bus pradėti.

Tai kokia situacija iš tiesų yra su Alytaus pramonės parku – kiek jis užpildytas ir ar dar yra ką pasiūlyti investuotojams? Ar yra kokių nors planų daugiau investuoti į Alytaus pramonės parką ar galbūt jį plėsti?

Mūsų pramonės parkas pagal užpildymą yra tarp lyderių Lietuvoje. Vienur pramonės parkai užpildyti 20, 30 o pas mus – net  55 procentais. Tai oficialus plikas skaičius, tačiau reikėtų įvertinti tai, kad mūsų pramonės parkas – pelkėta teritorija ir yra vietų, kur jokia veikla neįmanoma. Realiai laisvos vietos tesukrapštytume galbūt kokius 7 hektarus. Jo plėtimas, galima sakyti, beveik neįmanomas. Yra keli privatūs parduodami sklypai, kuriuos mes galimiems investuotojams irgi pasiūlome įsigyti.

Kita vertus, mūsų Pramonės parkas turi puikią infrastruktūrą – tiek su atvestomis komunikacijomis, tiek su geru pasiekimu. Be to, turime mechanizmą, leidžiantį investuotojams kompensuoti sklypo tvarkymo darbus.

Nemažai dėmesio skiriame tiems skypams, kurie naudojami neefektyviai. Vienas jų – pagarsėję stulpai, kuriuos statėsi bendrovė „Juice & water group“. Šiuo metu išnuomotų ir nenaudojamų sklypų turime apie 5.

Šiuo metu mes Pramonės parke turime vos penkis ar šešis laisvus sklypus nuo 1 iki 3 ha. Turint tokius duomenis, pritraukti tokį investuotoją, kuris ženkliai paveiktų miesto raidą, vargu ar realu. Šiuo metu Pramonės parke turime 11 investuotojų, sukurta daugiau nei 340 darbo vietų. Investuota daugiau nei 36,8 mln. eur.

Kiek per daugiau nei metus Alytus apskritai pasistūmėjo verslo srityje? Kiek pritraukta naujų investuotojų? Kiek verslų užvėrė duris?

Per šios kadencijos daugiau negu vienerius darbo metus pasirašytos keturios naujos investicijų sutartys. Praėjusiais metais pasirašytos sutartys su 2 investuotojais UAB „Muldaigis“ (18 naujų darbo vietų) ir UAB „Dvaro žuvys“ (20 naujų darbo vietų?

Šiemet pasirašytos dar dvi naujos sutartys – UAB „Gilmera“ (20 naujų darbo vietų) ir UAB „Durga“ (15 darbo vietų ir 1,5 mln. investicija).

Be to, nuolat gerinime investavimo aplinką Alytuje. Sumažintas nekilnojamojo turto mokestis visame mieste, patvirtinta nauja investavimo Alytaus pramonės parke tvarka. Taip pat reglamentuoti subjektai, turintys teisę išsinuomoti Alytaus pramonės parko žemės sklypą (–us) ir norintys investuoti juose, nustatyti prioritetiniai pramonės sektoriai (inžinerinė pramonė ir maisto pramonė), parengti jų atrankos kriterijai, padidintos lengvatos, sumažinta investicijų riba iki 0,5 mln ir prailgintas laikotarpis 7+3 metai. Paruošta ir Pramonės parko žemės sklypų nuomos, investicijų sutarčių sudarymo, paraiškų pateikimo ir vertinimo tvarka, užtikrinti sudarytų sutarčių vykdymo kontrolės reikalavimai.

Mes aktyviai siekiame pagerinti investicinę aplinką Alytuje, didinti regiono investicinį konkurencingumą, kad Alytus pateisintų tvirto Pietų Lietuvos centro statusą. Pagrindinis mūsų siekių tikslas – 600 mln. eurų investicijų ir per 2500 naujų darbo vietų.

Manau, kad jau išspręstas muitinės terminalo klausimas, kuris miesto verslui yra gyvybiškai svarbus.

Yra ir daugiau besidominčių investuotojų, tačiau juos po gaisro padangų perdirbimo gamykloje, vertiname atidžiau, prašome atsakymų į iškilusius klausimus.

Per mūsų kadenciją duris užvėrusių investuotojų nėra, o apie užsidariusius smulkiuosius ir vidutinius verslininkus duomenų neturime, tačiau apie didesnę bendarbių bangą mes jau žinotume. Dar priešaky – pandemijos pasekmės verslui, kurias, manau, pajausime rudenį ar žiemą.

Alytuje planuojama mineralinių uolienų perdirbimo gamykla mieste įnešė nemažai sumaišties ir pasėjo nerimą tarp alytiškių. O kaip jūs pats asmeniškai vertinate tokį galimą verslo objektą? Kada paaiškės, ar tokia gamykla Alytuje vistik veiklą pradės?

Į tai žiūriu iš skaičių, įstatymų ir reikalavimų pusės. Dėl šio objekto mums kilo daugybė klausimų, į kuriuos atsakymų kol kas neturime. Turėjome gaisro foną tame pačiame pastate ir galbūt prieš gaisrą taip kritiškai nebūtume vertinę.

Tai išites puikus chemijos pramonės pavyzdys, tačiau būtina atsakyti į labai svarbius klausimus. Jeigu investuotojų požiūris į tai rimtas, į visa tai turi būti atsakyta. Jeigu jų ir nebus, tuomet tokio masto veiklos vykdyti nebus galima. Galbūt jie mažins apimtis, veiklas.

Mes tikrai nenorime užklijuoti miestui etiketės, kad jam investicijos nereikalingos. Esame draugiškas miestas verslui, tačiau privalome rinktis atsakingai.

Pastaruoju metu iškilo naujų kol kas užkulisinių diskusijų apie nevienareikšmiškai vertinamos naujos privataus investuotojo planuojamos biojėgainės Alytuje, kuri sudarytų tiesioginę konkurenciją savivaldybės įmonės „Alytaus šilumos tinklai“ gaminamai šilumos energijai. Ar, Jūsų nuomone, tokio objekto Alytaus miestui reikia? Kokios reikšmės tai gali turėti Alytaus šilumos energijos kainai?

Mes negalime įtakoti laisvos rinkos. „Alytaus šilumos tinklai“ yra savivaldybės įmonė. Visuose lygmenyse reikalaujame, kad miesto gyventojai šilumą gautų nepertraukiamai, kokybiškai ir už geriausią kainą. Šios įstaigos tikslas nėra pelnas, o kokybiška paslauga už geriausią kainą. Padarysime viską, kad šilumos kaina mieste nekiltų.

O planai Alytuje statyti naują biojėgainę priklauso nuo to, ar verslininkai gaus paramą iš Europos sąjungos fondų, kitų niuansų. Savivaldybė šiuo atveju niekaip nieko įtakoti negali, nes tai privatus verlas privačiame sklype. Kol kas jie jokių įstatymų nepažeidinėja, dalyvauja kaip rinkos žaidėjai. Galbūt jie šilumos energiją naudos savo verslo poreikiams, mes nežinome. Be abejo, mes situaciją stebime, kalbamės. Tam verslui mes tikrai netrukdysime, džiaugiamės, kad yra verslių žmonių. Tačiau atstovausime, kad tai niekaip neturėtų reikšmės šilumos kainai Alytuje.

Alytuje, kaip ir didžiojoje dalyje kitų šalies savivaldybių, vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas. Esate minėjęs, kad nepaisant to, alytiškiai verslumu nepasižymi ir neišnaudoja visų galimybių. Ką turėjote mintyse?

Alytiškiai turi daug gražios vietos daryti smulkų ir vidutinį verslą. Yra daugybė gražių erdvių, kurios vis dar neišnaudotos. Galiu apie tai kalbėti, nes pats esu iš šios srities ir kai baigsiu savo politinę karjerą, į verslą tikrai grįšiu, nes manau, kad moku tą daryti.

Alytuje yra nišų, kurios apskritai neužimtos. Čia nuo seno buvo darbininkų miestas ir gyventojai nėra verslo žmonės. Visa tai jaučiasi ir dabar.

Išeikime į Alytaus miesto rotušės aikštę ir pamatysite, kaip ten tuščia. Kažkas prieš mėnesį pradėjo nuomoti vaikiškus automobiliukus, tačiau nematyti, kad kažkas pardavinėtų ledus iš vežimėlių. Galiausiai yra miesto sodas, Jaunimo parkas, kur galima užsiimti lauko prekyba.

Pirmieji, kurie kreipėsi dėl lauko prekybos Jaunimo parke, buvo birštoniečiai, o ne alytiškiai. Džiaugiuosi besipildančia teritorija prie Dailidės ežerėlių. Štai laukiame kavinės traukinyje. Prisiminkime kalėdinę mugę, kalėdinį miestelį, net ir čia galima išspausti daugiau. Tereikia fantazijos. Taip, yra rekalavimai, tačiau mes maksimaliai stengiamės padėti su biurokratiniais reikalais.

Smulkiojo ir vidutinio verslo Alytuje tikrai galėtų būti daugiau.

Infrastruktūros srityje pastaruoju metu žadama nemažai pokyčių ar net didelių poslinkių. Tai ko tikėtis alytiškiams dar iki šios kadencijos pabaigos?

Turime planų neatpažįstamai pakeisti Jaunimo parką, kad visos jo erdvės būtų užimtos. Turime planų įrengti krepšinio, tinklinio aikštelių, zonų vaikams, multifunkcinių pramogų zonų. Jau dabar visas Jaunimo parkas yra suskirstytas zonomis ir jau susitarta su verslo struktūromis, kad jos prisidės prie infrastruktūrinių objektų statymo. Kaip žinote, jau netrukus čia pagal „Maximos“ projektą atsiras labirintas.

Jeigu dar šalia atsirastų ir ledo arena, tai būtų visai šaunu. Jau yra ir norinčių į ją investuoti.

Dabar prasidėjo diskusijos ir dėl futbolo maniežo. Viena iš tokių vietų galėtų būti prie Alytaus kultūros centro.

Dar norime perimti ir medelyno teritoriją bei kažką gražaus joje padaryti. Kol kas daug diskusijų yra, kas joje galėtų būti – ir parkas, ir laisvalaikio zonos, ir verslas.

Verslumas nesvetimas ir Jums. Užsiimate individualia veikla – platinate grožiui ir sveikatai skirtą produkciją, o praėjusiais metais net esate pripažintas vienas geriausių produkcijos vadybininkų. Kaip suspėjate suderinti labai atsakingas verslo ir infrastruktūros sritis kuruojančio vicemero pareigas ir dar būti vienu geriausių privačiame versle?

Šiuo metu nė viename savo verslų aktyviai nedalyvauju, nes nėra nei laiko, nei galimybių. Per dešimt metų, kai dirbau internetinės rinkodaros, sportinių renginių sektoriuose, įdėjau daug pastangų ir dabar turiu subūręs komandą, kuri visu tuo rūpinasi. Bet kai baigsis mano kaip politiko, vieno iš miesto vadovų veikla, aš tikrai ten sugrįšiu ir dirbsiu toliau. O rezultatų per vieną dieną nepadarysi, visa tai tik ilgamečio darbo dėka.

Rodos planų ir norų yra labai daug gražių, netrūko ir poslinkio tiek verslo, tiek infrastruktūros srityje, tačiau neišvengta bandymų mojuoti interpeliacijomis mero komandai. Ar nesijaučiate neįvertintas?

Gyvenimas, ypač politika susideda iš dviejų vienas kitą papildančių tipų žmonių – vieni suka tą sistemą, o kiti tik eina paskui ir šaukia. Nė vieni iš jų nėra svarbesni vieni už kitus. Jeigu vieni nešauks, kiti nesuks ir atvirkščiai.

Aš nuoširdžiai gerbiu savo politinius oponentus, nes jie leidžia augti, tobulėti. Jeigu jie to nedarytų, galbūt mes taip efektyviai nedirbtume. Ča dirbdamas supratau, kad ir populistai daro labai svarbų darbą – skatina maksimaliai judėti į priekį. Dabar, manau, kad ir taryboje įsivyravo balansas. Be abejo, sunku dirbti, kai nėra realios daugumos, tačiau dirbti vistiek įmanoma. O mero komandos kėdes bandoma krutinti bene trečią kartą.

Ačiū už pokalbį!

Vienas komentaras apie “Vicemeras Šarūnas Klėgeris: „Verslo Alytuje galėtų būti daugiau“

  1. Liūdna, gaila ir gėda skaityti. Jei jis verslininkas, tai tada jau šakės. Žurnalistas turi žinoti kas yra verslas ir verslininkas. O užduoti tokį klausimą, kad vicemerui uodegą pakeltum – neprofesionalu, tai geltonosios spaudos lygis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.