Alytaus Likiškėlių progimnazijoje trečius metus skaičiuoti pradėjęs Lietuvybės centras jau turi sukaupęs nemenką savo sėkmės istorijų ir vertingos patirties kraitį. Sugrįžti iš užsienio ir likti gyventi Alytuje nusprendę emigrantai dažnai nerimauja dėl sėkmingos savo atžalų adaptacijos ir tai dažnu atveju tampa svariausiu argumentu, apsprendžiančiu, ar galiausiai jie liks gyventi savame krašte. Atradę Lietuvybės centrą, emigrantai kaip mat jame suranda emocinę ramybę. Deja, miesto švietimo tinklo reorganizacijos planai vėl pasėjo nerimą, nes ant plauko pakibo ne tik mokyklos, kuriame įsikūręs centras, bet ir pastarojo likimas. Alytaus švietimo tinklo vadovas Vytuolis Valūnas bendruomenę ramina – centras išliks, mokyklos juridinis statusas naikinamas nebus ir net užsimenama ir apie galimą Likiškėlių progimnazijos pastato renovaciją.
Sulaukė emigrantų antplūdžio
„Mūsų mokykla kartu su dar 21 Lietuvos mokykla Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos yra pripažinta kaip visiškai pasirengusi priimti iš užsienio sugrįžtančius vaikus, o jų sulaukiame vis daugiau“, – sakė Lietuvybės centro koordinatorė Ieva Radzvilienė.
Jau trečius metus veikiančiame, naujai įrengtame Lietuvybės centre vyksta neformalaus švietimo veiklos ir papildomas lietuvių kalbos mokymas. Sužinoję apie tokias vykdomas veiklas, jas lankyti ryžtasi vaikai iš įvairių miesto mokyklų.
Antrais metais gautas finansavimas iš savivaldybės dar labiau praplėtė Lietuvybės centro veiklos galimybes, o kaskart besikeičiančių lankytojų skaičius svyruoja apie dvidešimt. Šiemet buvo sulaukta sugrįžusių emigrantų antplūdžio ir jie pagalbos dėl vaikų integracijos į švietimą kreipėsi į Lietuvybės centrą.
Šiuo metu Likiškėlių progimnazijoje mokosi apie tris dešimtis emigracijos patirtį turinčių vaikų ir užsieniečių, kurie sėkmingai integravosi į mokyklos bendruomenę ir lietuvišką švietimą.
Reforma pasėjo nerimą
Sužinoję, kad ši mokykla pateko į Alytaus miesto švietimo tinklo reformos girnas ir kad iš pradžių buvo svarstyta galimybė mokyklos pastatą griauti, vėliau parduoti, o vietoje jo statyti naują mokyklą, keliems metams bendruomenę išskirstant po kitas miesto mokyklas, buvę emigrantai sureagavo skaudžiai. Kaip teigė laikinai direktorės pareigas einanti Daiva Čepanonienė, toks mokyklos reorganizavimo eskalavimas padarė neištaisomą žalą tiek pačiai mokyklai, tiek Lietuvybės centrui, nes dabar tėvai nesiryžta užrašyti savo vaikus lankyti būtent šią švietimo įstaigą.
„Ne tik sugrįžę, bet ir atvažiavę iš užsienio žmonės palikti nežinioje, jaučia nerimą. Mūsų mokyklą užsieniečiams rekomenduoja emigracijos tarnyba. Mes ne kartą esame sulaukę atgarsių, kad emigrantų ir užsieniečių vaikai čia jaučiasi gerai, kad jais tinkamai pasirūpiname ir iš viso būrio neturime nė vieno, kuris galėtų jaustis nepritapęs, ar kad iš jų kas nors tyčiotųsi. Dabar tėvai nuogąstauja, kad jų vaikams tai būtų dar viena trauma, nes tokios kitos švietimo įstaigos, kuri jau būtų pritaikyta ir pasiruošusi priimti grįžusius iš emigracijos ir užsieniečius, tiesiog nėra“, – pasakojo mokyklos socialinė pedagogė Ramutė Vitienė.
Svarbiausi psichologiniai momentai
„Išties mūsų mokykloje jau veikia visa sistema, apimanti visas problemas, su kuriomis susiduria buvusių emigrantų ar užsieniečių šeima. Jų problemos tampa mokyklos problemos ir į jų sprendimą įsijungia visa komanda“, – kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja Zita Bražinskienė.
Vaiko gerovei buvo sudaryti švietimo pagalbos planai, kuriuos rengė pati bendruomenė, besiremdama savo sukaupta patirtimi. Mokytis teko vykti ir į Vilniaus lietuvių namus bendrauti su panašios patirties turinčiais kitų Lietuvos mokyklų specialistais, o dabar kiti atvyksta patirties semtis iš Likiškėlių progimnazijoje veikiančio Lietuvybės centro specialistų.
„Patirties semtis neturėjome iš kur, nes tiesiog nėra tokio precedento. Kvietėmės vaikų tėvus į vaiko gerovės komisijos posėdžius ir sisteminome jų patirtis. Paaiškėjo, kad tėvai labiausiai nerimauja tikrai ne dėl to, kad jų vaikai neišmoks lietuvių kalbos, bet kaip jie jausis, kaip juos čia priims. Svarbiausi psichologiniai momentai. Ne vienas jų išreiškė mintį, kad jeigu tik jų vaikai jausis blogai, nė nedvejodami grįš į užsienį atgal. Tai parodo, kad tėveliai nerimauja labiau negu patys vaikai. Žinoma, labai svarbus ir pačių tėvų indėlis, nes be darbo namuose greitesnių rezultatų tikėtis sunku“, – kalbėjo R. Vitienė.
Susiduria su dideliais iššūkiais
Tai, kad tenka susidurti su rimtais iššūkiais tiek iš emigracijos grįžusiems ar iš užsienio atvykusiems vaikams ir mokytojams, pasakojo ir pradinių klasių mokytoja Asta Dvareckienė.
Ji pasakojo, kad dažnai tenka visko mokyti iš naujo. Užsienyje gyvenę lietuvių vaikai susiduria su lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžių trūkumu, o iš užsienio į Alytų gyventi atvykusiems vaikams tenka įveikti daugybę kitų sunkumų – ne tik išmokti lietuvių kalbos, bet dėl to paties kalbos barjero jiems sunkiau sekasi mokytis ir suprasti kitus mokomuosius dalykus. Mokytojams taip pat būna sunku jiems išdėstyti pamoką taip, kad jie viską lengvai suprastų.
„Dabar jau supratau, kad mano pirmoji klaida buvo, kai ko nors lietuviškai nesupratusiam vaikui tą patį pasakydavau ta kalba, kurią jis gerai žino. Tačiau galiausiai nesuprantamų žodžių ar terminų reikšmes pradėjau aiškinti lietuviškais išsireiškimais. Taip jų lietuvių kalba lavėja greičiau“, – savo patirtimi dalijosi pradinių klasių mokytoja.
Lietuvių kalbos mokytoja Z. Bražinskienė patikino, kad visi iš emigracijos sugrįžę vaikai turi labai skirtingas kalbines patirtis ir būtent todėl į kiekvieną atvejį svarbu žiūrėti individualiai ir atrasti būdą prie kiekvieno prieiti. Be to, labai trūksta pedagogo padėjėjų, kurie būtų neatsiejama pagalba integruojant tokius vaikus.
Likiškėlių bendruomenė Alytaus miesto valdžios teiravosi, ką planuoja daryti su Lietuvybės centru ir gavo atsakymą, kad planuoja jį perkelti į kitą mokyklą.
„Sukaupėme išties daug patirties. Ir jeigu mokykla bus reorganizuota, įdirbio tikrai niekas niekur neperkels, o jis nueis perniek. Teks iš naujo kurti tai, ką mes jau sukūrėme. Vėl teks kartoti klaidas“, – sakė socialinė pedagogė ir pridūrė, kad šis centras yra įrašytas į užsienyje gyvenančius lietuvius informuojančią Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ platformą.
Centras išliks, užsimenama ir apie renovaciją
Atsakymo, ką Alytaus švietimo tinklo pertvarkos įgyvendinimo laikotarpiu planuojama daryti su Likiškėlių progimnazijoje šiuo metu veikiančiu Lietuvybės centru, kreipėmės į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Vytuolį Valūną: „Lietuvybės centras kaip ir buvo Likiškėlių progimnazijoje, taip ir liks. Jeigu bus priimtas sprendimas pastatą griauti ir statyti naują, tai jis bus perkeltas į naują pastatą. Laikinai, kol vyks statybos, tikėtina, kad Lietuvybės centras bus įsteigtas arba Vidzgirio, arba Dainavos progimnazijoje. Dabar iš politikų svarstymo matau, kad, ko gero, Likiškėlių progimnazijos statusas naikinamas nebus, o tai reiškia, kad jeigu 1-4 klasių mokiniai bus perkelti į Vidzgirio mokyklą, o 5-8 klasių mokiniai – į Dainavos mokyklą, Likiškėlių progimnazijos veikla nenutruks, o trejus metus veiks kitose patalpose. O jeigu bus nuspręsta renovuoti pastatą, tai viskas liks taip, kaip dabar. Į renovuotas patalpas galėtų būti perkelta ir Pedagoginė psichloginė tarnyba ar biblioteka iš lopšelio-darželio „Volungėlė“.“