Penktadienio popietę Alytaus miesto ektremalių situacijų komisija ir atvykęs Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika sudėliojo galutinius taškus dėl gaisro padangų perdirbimo gamykloje padarinių. Buvo apsispręsta, ką daryti su susikaupusiu gaisro vandeniu. „Pagal gautus rezultatus, atrodo, kad ir žemė gera, ir vanduo geras, ir oras švarus. Rodos, niekas pas mus lyg ir nedegė, arba degė ekologiškos padangos“, – situaciją po posėdžio ironizavo Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Šešis kartus atliktų tyrimų rezultatai sutapo
Naujausiais Aplinkos apsaugos agentūros atliktų tyrimų duomenimis, net šešis kartus tirto po gaisro susikaupusio vandens tyrimų rezultatai buvo panašūs, pavojingos medžiagos normų neviršijo ir jį galima išleisti į miesto nuotekų surinkimo sistemą valymui be papildomo apdorojimo. Visą vandenį planuojama išvalyti per maždaug tris mėnesius. Išvalytas vanduo pamažu bus leidžiamas Nemuną.
„Tyrimai atlikti šeštą kartą ir jie nesiskiria nuo prieš tai padarytų. Tikriausiai buvo suklaidinta tiek visuomenė, tiek aš asmeniškai dėl tų ne pagal metodiką atliktų tyrimų. Mes išsiaiškinome, kur slypi priežastys. Darbai pagaliau bus pradėti“, – sakė aplinkos ministras K. Mažeika.
Pakartotiniai nuotekų mėginiai, dalyvaujant policijos pareigūnams, buvo paimti iš keturių vietų – UAB „Ekologistika“ rūsio, mazuto rezervuaro, į kurį buvo perpumpuotas gaisrui gesinti naudotas vanduo, iš buvusio medvilnės kombinato išlyginimo rezervuarų ir Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginių rezervinio aerotanko.
Žala gamtai – jau per 6 milijonus eurų
Ministro teigimu, kol kas nėra galutinai aišku, kiek kainuos gaisro padarinių likvidavimas, tačiau jau žinoma, kad vien laboratoriniams tyrimams gali reikėti apie pusės milijono eurų. Į tyrimus buvo įtrauktos ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Čekijos, kitų šalių laboratorijos. Užsienyje buvo tiriami sunkieji metalai, dioksinai, furanai.
Už pavojingų atliekų išvežimą atsakinga įmonė „Toksika“ jų jau išvežė daugiau kaip 600 tonų. Buvo priimti sprendimai ir dėl trečiojo – paties pavojingiausio etapo – bus griaunamos pavojingų patalpų konstrukcijos, rūšiuojamos pavojingos atliekos nuo nepavojingų ir naikinimui išvežti tik pavojingas.
- Mažeikos teigimu, kalbant apie gaisro padarytą žalą gamtai, tai suma viršija 6 milijonus eurų.
Ministras tikino, kad atlikti ir galvijų mėsos, pieno, kiaušinių tyrimai. Viršijimų mėsoje nerasta, o piene vis dar aptinkama, tačiau pati Alytaus rajono teritorija, kur aptinkama pieno tarša, sumažėjo. Vienoje vietoje padidinta tarša buvo nustatyta kiaušiniuose, tačiau tai susiję su pašarais, su rekomendacijų jais nešerti gyvulių nesilaikymu.
Ministerija užtikrino – įrenginių nesugadins
„Kol kas mes tikime tais parametrais, kurie yra pateikti savivaldybei. Nesutikome su pirmuoju ministerijos pasiūlymu per daugiau nei 800 dienų išvalyti tą vandenį. Norime jį išvalyti greičiau. Šiandien ministerijos atstovai pateikė siūlymus, kaip tą padaryti per tris mėnesius. Mums tie siūlymai tinka“, – kalbėjo N. Cesiulis.
Pasak miesto vadovo, jeigu gaisro vandens valymo metu būtų sugadinti biologinio valymo įrenginiai, tai tarša pasklis į Nemuną. Taip pat jis vylėsi, kad tokiu atveju savivaldybei nebus skaičiuojami taršos parametrai tol, kol įrenginiai bus atstatyti. Esą ministerija užtikrino, kad tai įvykti negali.
Meras tikino, kad po gaisro savivaldybė buvo gavusi sąskaitų už gaisro gersinimo darbus už daugiau nei 180 tūkst. eurų, tačiau įmonės beveik pusė sumos nurašė kaip paramą Alytaus miesto savivaldybei.
Per parą – 600 kubų
Pasak bendrovės „Dzūkijos vandenys“ gamybos departamento vadovo Leono Mackevičiaus, gaisro vanduo bus valomas ta pačia kaina kaip ir už buitinių nuotekų išvalymą. Vienas kubas nuotekų išvalymo kainuoja 1,39 euro.
„Dar niekas tiksliai nepaskaičiuota, kiek galutinai viskas kainuos. Lauksime rekomendacijų, kaip valyti tą vandenį. Dar reikia paskaičiuoti, kiek kainuos vandens išpompavimas iš rezervuaro, kuriame yra apie 10 tūkst. kubų, įeis ir siurblio, elektros kaina. Visa tai bus dengiama iš valstybės rezervo fondo. Išvalytas vanduo bus išleidžiamas į aplinką“, – kalbėjo L. Mackevičius.
Pasak jo, per parą planuojama išvalyti apie 600 kubų vandens per parą. Iš viso tokio vandens yra apie 40 tūkst. kubų.
Teigiama, kad „Dzūkijos vandenų“ valymo įrenginiams tai pakenkti neturėtų, esą buvo atlikti bandymai, kiek vandens jie galėtų išvalyti per parą.
„Dumble buvo rasta tolueno, bet jo kiekiai nėra ribojami. Kai bus nusodintas dumblas, tada bus paimti mėginiai ir bus žiūrima, kur jį dėti. Planuojama deginti “, – sakė L. Mackevičius.