Alytaus rajono šimtametė merei išdavė ilgo gyvenimo paslaptį

Malonus sutapimas, kad Tarptautinę vaikų gynimo dieną su gimtadieniu sveikinamas žmogus, visą savo gyvenimą paskyręs vaikams. Garbingo 100 metų jubiliejaus proga Birutę Kuncaitę šiandien sveikinusi Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė neslėpė susižavėjimo šviesia ponios Birutės atmintimi, puikiu humoro jausmu bei prašė išduoti ilgaamžiškumo paslaptį. „Judėjimas ir mėgstamas darbas“, – ilgo gyvenimo receptą išdavė B. Kuncaitė.

Mokinių apsuptyje – gražiausi metai

Kartu pasidžiaugti garbinga sukaktimi bei įteikti gėlių vyko ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Burlinskienė, merės patarėja Agnė Mankevičiūtė.

Savivaldybės komanda kartu su būriu bičiulių, buvusių mokinių bei kolegų moterį aplankė gimtuosiuose, senelių ir tėvų rankomis puoselėtuose, namuose Ūdrijos kaime.

Ilgametė kūno kultūros mokytoja Birutė Kuncaitė su didžiule meile kalba apie vaikus, kurių apsuptyje prabėgo pačios gražiausios akimirkos. Moteris pasakoja, kiek daug gabių vaikų sutikusi, kiek daug jų, įkvėpti reiklios mokytojos pavyzdžio, pasirinkimo savo gyvenimą sieti su sportine veikla.

Dirbti pradėjo vos 19-os

B. Kun­cai­tė savo mokytojavimo kelią pradėjo vos devyniolikos, bai­gu­si pri­va­čią Prie­nų gim­na­zi­ją ir me­tus pa­lan­kiu­si pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jų kur­sus. Tuomet mokytoja įsidarbino Laz­di­jų ra­jo­no No­ra­gė­lių kai­mo mo­kyk­lo­je. Kiek vėliau grįžo į gimtąją Ūd­ri­ją, kur dirb­o pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja, vė­liau mo­kė is­to­ri­jos, dir­bo kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ja, tu­rė­jo auk­lė­ja­mą­sias kla­ses.

1949 m. su­lau­kusi Aly­taus ra­jo­no švie­ti­mo va­do­vų pa­siū­ly­mo per­ei­ti dirb­ti kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ja į tuo­me­tę Sim­no vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, joje Birutė dirbo iki pat pensijos – 1978 metų.

Iš­ėju­si į pen­si­ją Birutė iš Sim­no grį­žo gy­ven­ti į tė­viš­kę, kur rū­pin­asi tė­vų so­dy­ba, ūkiu. Visą gyvenimą sunkiai plušusi, fizinio darbo nesibodėjusi moteris atvira, kad gyvenime būta visko – ir džiaugsmų, ir vargų. „Labai stengiausi, keldavausi su aušra, kad spėčiau prieš darbą dar ir ūkį apeiti, tėvais pasirūpinti. Norėjau būti pavyzdžiu savo mokiniams“, – pasakoja Birutė Kuncaitė.