Trylikametis alytiškis Mikas Motūza stebina savo pomėgiais, žingeidumu ir gebėjimais – jis savamokslis šviesų dailininkas, kartais stojantis ir už DJ pulto mokyklų diskotekose. Jam jau teko darbuotis prie šviesų pulto Alytaus miesto šventėje ir sostinės dienų renginiuose. Dar kartais jį galima sutikti ir Alytaus miesto teatre, besisukiojantį operatorinėje.
Mikas – Alytaus Vidzgirio progimnazijos mokinys, Alytaus muzikos mokyklos auklėtinis. Jis labai mėgsta dainuoti, mušti būgnais, groti ukulėle. Taip pat jaunuolis turi norą išmokti groti dar ir pianinu, tad vakarais namuose savamoksliškai praktikuojasi spaudydamas sintezatoriaus klavišus.
Pasakodamas apie savo pomėgius, Mikas dar kartą pabrėžia, kad iš visų labiausiai jam patinka šviesų dailininko veikla. Apie tai jis net mokykloje vedė paskaitą.
Paklausus kuo nori būti užaugęs, Mikas be jokių dvejonių ir svarstymų išpyškina – šviesų dailininku. Ir, kaip jis tikina, tai nėra tik laikina svajonė, o pats rimčiausias ateities planas.
Mikas neslepia, kad buvo laikas, kai svajojo būti policininku, mediku, mokytoju, ugniagesiu, tačiau šviesų dailininko profesija tiesiog susirado jį pati. Jaunuolis prisipažįsta, kad tėvai iš pradžių į tokią naujausią profesinę svajonę žiūrėjo visai nerimtai, tačiau Mikui savo užsispyrimu, žingeidumu ir įsitraukimu pavyko įrodyti, kad tai labai rimtas jo planas.
„Lankiau „Drevinuko“ darželį, o ten buvo tokios paprastos lempinės šviesos. Kai renginių metu jas įjungdavo, tai tiesiog eidavau iš proto, man visuomet būdavo įdomu, kaip jos veikia, kaip su jomis reikia dirbti.
Kiek vėliau renginyje „Metelio banga“ užkalbinau su apšvietimu dirbusį specialistą. Jis man leido šiek tiek pasireikšti, pasibandyti. Nuo tada ir prasidėjo tolimesnis mano kelias šioje veikoje.
Internete susiradau daug informacijos, į kompiuterį parsisiunčiau specialią programėlę, su kuria mokiausi, kaip reikia dirbti su šviesomis, kaip derinti jų spalvas ir atspalvius, kaip ritmiškai, pagal muziką suprogramuoti jų judesius, kaip sukurti muzikai atitinkamą nuotaiką šviesomis“, – pasakojo Mikas.
Savarankiškai patobulėjęs trylikametis šiemet turėjo unikalią galimybę savo gebėjimus ir žinias pademonstruoti Alytaus miesto šventėje, kur rūpinosi scenos apšvietimu. Taip jis susipažino su vienu šviesų dailininku iš Vilniaus ir pasitaikė puiki proga dalyvauti ir Sostinės dienų renginiuose, kur taip pat teko padirbėti ne tik su šviesų pultais, bet ir su garso inžinieriumi.
Miko tikinimu, nėra paprasta dirbti nei su šviesų, nei su garso pultais, tačiau patirties jis jau turi ir net buvo sulaukęs kvietimo pabūti didžėjumi Alytaus Dzūkijos mokyklos diskotekoje.
„Norint būti šviesų dailininku, reikia turėti labai gerą akį, nes turi gebėti pamatyti net menkiausią atspalvį, nusistatyti atitinkamą šviesos kampą, daryti ritmiškus judesius, todėl ir gera klausa būtina. Svarbu suprasti ir pajausti muzikos tematiką, kad galėtum atitinkamai parinkti šviesų spalvas. Tikrai yra ką veikti“, – tikino Mikas.
Jaunuolis jau šiandien žino, kad labai norėtų dirbti šviesų dailininku ir kadangi yra tikras patriotas, tą daryti norėtų būtent Alytuje – Alytaus kultūros centre arba Alytaus miesto teatre. Beje, pastarojoje įstaigoje Mikas jau turi galimybę tobulinti savo įgūdžius ir drąsiai stoja už šviesų valdymo pultų įvairių renginių, spektaklių metu.
Dailininko ar daininko?
Dailininko