Trečiadienio vakarą Alytaus kraštotyros muziejuje geriausiųjų liaudies meistrų išrinkimu ir apdovanojimais buvo vainikuota regioninė paroda–konkursas „Aukso vainikas“. Tautodailės puoselėtojams buvo įteiktos devynios nominacijos, o trijų pirmų vietų nugalėtojų darbai dėl respublikinių titulų varžysis respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje.
Liaudies meistrams – gražiausi žodžiai
„Aukso vainikas yra ir pagarba, ir aukščiausias liaudies meistrų įvertinimas. Kas jeigu ne jie puoselėja liaudies kultūrą, mūsų tautinį identitetą?“, – sakė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus vadovė Modesta Tarasauskienė.
„Liaudies kultūrą, tradicijas, papročius, įvairius buities niuansus mums padeda pažinti šis menas. Šia septynioliktus metus vykstančia „Aukso vainiko“ paroda galime džiaugtis ir didžiuotis organizatorių, kūrėjų, talentingų liaudies meistrų rankų dėka. Paroda turtinga – įvairiausi dirbiniai, kryždirbystė, tapyba, skulptūra, šiaudiniai sodai. Visu tuo turtinga Lietuva. Ji turtinga talentingais, darbščiais, atsidavusiais liaudies meistrais. Jūsų dėka mes visa tai išsaugome ir perduodame ateities kartoms. Ačiū Jums už tai. Nenustokite kurti, būkite įkvėpimu ir sau, ir kitiems. Didžiausios sėkmės kūryboje ir respublikiniame „Aukso vainiko“ konkurse“, – kalbėjo Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė, asmeniškai padėkojusi renginio organizatorėms Modestai Tarasauskienei ir Gintarei Markevičienei.
Tautodailei – vieta modernioje kultūroje
Apie tai, kas yra tautodailė, kalbėjo Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas.
„Tokį klausimą žmonės dažnai užduoda šiais moderniais laikais. Paprastai tariant, tautodailė yra noras gražiai gyventi – kažką sau nusidrožti, nusipiešti, nusimegzti, pasisiūti. Tautodailininkai rūpinasi, kad nė vienas iš dvylikos pagrindinių amatų žanrų nebūtų užmiršti, kad kiekvienas jų rastų savo vietą modernioje kultūroje“, – kalbėjo J. Rudzinskas.
Pasak jo, seniau būdavo įprasta kartą metuose su savo meistriškais darbais atsiskaityti ir visa tai parodyti žmonėms. Pirmininkas pasidžiaugė, kad renginys vyksta parodoms pritaikytoje, gerai apšviestoje patalpoje.
„Man labai gražu matyti tautodailės darbus taip garbingai pateiktus. Istorijoje tokia paroda tikrai išliks. Bus respublikinis „Aukso vainiko“ konkursas. Kas tie aukso vainikai? Tai žmonės, kuriuos garbiname, garsiname, didžiuojamės jais visos Lietuvos mastu. Jie taip pat patenka į istoriją. Kūryba yra brangus malonumas, kuriam reikia paaukoti visą savo gyvenimą. Tie tautodailininkai, kurie tai padaro, yra mūsų kultūros paveldinės dalies veikėjai, ant kurių remiasi ateities kūryba, žanrai ir tęstinumas. Tad meistrams linkiu kūrybinės sėkmės“, – sveikindamas parodos dalyvius kalbėjo J. Rudzinskas.
Apdovanojimai – devyniems nominantams
Pirmiausia buvo įteikti trys specialieji diplomai, skiriami paskatinimui arba už konkretų darbą. Už medžio drožybą vienas jų buvo įteiktas Algirdui Juškevičiui. Už tradicijos tęstinumą specialusis diplomas buvo įteiktas pintinių kūrėjai Rasai Aleksandravičienei. Už prakartėlę dar vieną specialųjį diplomą komisija įteikė medžio drožėjui Vaidui Pusvaškiui.
Šiųmetė paroda išsiskiria tuo, jog yra įsteigta speciali jaunojo Dzūkijos krašto liaudies meno kūrėjo nominacija, kurią įsteigė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius, siekdamas, kad jauni žmonės puoselėtų etnokultūrą ir iš liaudies meistrų perimtų tradicijas.
Į šią nominaciją pretendavo du jaunieji kūrėjai, tačiau atiteko tik vienam – šiaudinių sodų kūrėjui Martynui Mikelioniui. Jį pasveikinti atvyko ir Lazdijų rajono savivaldybės merės Ausmos Miškinienės patarėja Sonata Dumbliauskienė, jaunajam šiaudinių sodų kūrėjui linkėjusi savo darbais garsinti ne tik Lazdijų kraštą, bet ir visą Lietuvą. Martyną konkursui ruošusi ir lydėjusi mokytoja yra Lina Žaliauskienė.
Trečiosios vietos diplomai atiteko jaunajam kryždirbiui Andriui Kaziukoniui, už raštais margintus margučius – Bangai Vaicekauskienei, taip pat juostų audėjai Renatai Žiukienei.
Antrosios vietos atiteko medžio drožėjai, skulptorei Daivai Baliukevičienei, vašku margintų margučių autorei Audronei Lampickienei, kryždirbiui Gintautui Akstinui bei šiaudinių sodų kūrėjai Linai Žaliauskienei.
Pirmoji vieta buvo skirta kryždirbiui Sauliui Lampickui, esą jo kūriniai labiausiai atspindi Dzūkišką dvasią.
„Smagu, kad kasmet gaunu kultūros tarybos stipendiją kryžiams gaminti. Dabar su savo kryžiais pasukau į savo tėviškę – Pakruojo rajoną, kur atstatinėjam senus kryžius. Pernai atstačiau 1900-aisiais metais statytą kryžių. Prieš dvi savaites atstačiau dar vieną šimtametį kryžių. Noriu padėkoti „Aukso vaininko“ organizatoriams. Galbūt galima iš medžio drožybos ir pinigą užkalti, bet norisi kažko dvasingesnio“, – taip apie savo amatą kalbėjo apdovanojimą atsiimdamas S. Lampickas.
Pirmoji vieta buvo skirta ir megztų pirštinių su rankovėlėmis meistrei Laimai Bagdanavičienei. Taip jau sutapo, kad ši moteris tapo ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus nare. Jai buvo įteiktas ir pažymėjimas.
„Tokias pirštines savo jaunystėje 1948m. mezgė ir dėvėjo mano mama Milda Asadauskaitė-Vaitonienė (g. 1931 m., Kudrinėlių km., Leipalingių vls.).
Tęsiu šią raštuotų pirštinių su rankovytėmis mezgimo tradiciją, fiksuotą Kudrinėlių km., Leipalingių vls., 1940–1950 metais. Gražiai ir kruopščiai atlikti darbą mane mokino mama, o mano mamą tokio paties kruopštumo mokino jos mama Juzė Švitraitė Asadauskienė (g. 1894). Mezgimo lygumas „akis į akį“, rašto smulkumas, net siūlų, suverptų močiutės savo mezginiams ir rankdarbiams plonumas, visuomet buvo šeimos braižas. Ir tai yra mano tęsiama tradicija šiandien.
Raštuotos pirštinės ilgomis rankovėlėmis – puikus pasirinkimas šaltą žiemą. Rankovėlės, užmautos ant palto rankovės, puikiai apsaugo riešą nuo šalčio ir kartu puošia drabužį.
Raštuotos (dvigijinės) pirštines buvo mezgamos iš vilnonių siūlų, dviejų arba daugiau spalvų.
Ploni siūlai leidžia pasirinkti įvairesnius ir sudėtingesnius raštus, kurie net ir šiandien suteiks stilingumo ir patrauklumo šiuolaikinei moteriai“, – taip savo megztų pirštinių kolekciją parodai pristatė L. Bagdanavičienė.
Pirmosios vietos diplomas buvo įteiktas ir alytiškiui vaizduojamosios dailės kūrinių autoriui Zenonui Bulgakovui.
Šių metų, jau septynioliktus metus vykusioje regioninėje „Aukso vainiko“ parodoje buvo eksponuojama net 37 meistrų darbai.
Nominantus rinko ir vertino vertinimo komisija, kurią sudarė Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovė, etnokultūros specialistė Solveiga Jakučiūnaitė, muziejininkė, tautodailininkė Gintarė Markevičienė, dailininkas Arūnas Vaitkus bei Nacionalinio kultūros centro etnokultūros specialistė Asta Valiukevičienė.
