Birželis kaime dažnai kvepia šienu. Traktoriai išrieda į laukus, sodybose burzgia žoliapjovės, o aukšta žolė gulasi į pradalgę. Tačiau gamtai tai vis dar jautrus metas – pievose gali slėptis stirnų jaunikliai, kiškiukai, perintys paukščiai ar jų lizdai.
Aplinkos ministerijos specialistai primena: prieš šienaujant verta bent trumpai apeiti pievą ir įsitikinti, kad joje nėra pasislėpusių gyvūnų. Tai paprastas veiksmas, tačiau kai kuriais atvejais jis gali išgelbėti gyvybę.
Pievose šiuo metu jauniklius veda stirnos, kiškiai, peri kurapkos, griežlės, putpelės, tilvikai ir kiti paukščiai. Dalis jų jauniklių, pajutę pavojų, nebėga – jie instinktyviai priglunda prie žemės ir lieka nejudėdami. Būtent todėl artėjanti šienavimo technika jiems gali būti ypač pavojinga.
Stirnų jaunikliai dažniausiai gimsta gegužę. Pirmąsias gyvenimo savaites jie slepiasi žolėje, o motina juos aplanko pamaitinti. Todėl vienas pievoje rastas stirniukas nebūtinai yra paliktas ar našlaitis. Specialistai pataria jo be reikalo neliesti, nenešti namo ir nemėginti „gelbėti“, jei jis nėra sužeistas.
Jeigu jauniklis guli vietoje, kuri netrukus bus šienaujama, jį galima atsargiai perkelti į netoliese esančią nešienaujamą pievos dalį. Tai reikėtų daryti su pirštinėmis, audiniu arba žole, kad ant gyvūno liktų kuo mažiau žmogaus kvapo. Geriausia jauniklį perkelti prieš pat šienavimą, nes jis gali bandyti grįžti į buvusią vietą.
Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į paukščius. Radus lizdą ar jauniklius, tą vietą rekomenduojama apeiti ir bent laikinai palikti nešienautą. Jei yra galimybė, dalį pievos verta palikti nepjautą – pakraštyje, juostomis ar nedideliais plotais. Tokios vietos tampa prieglobsčiu ne tik paukščiams, bet ir vabzdžiams bei smulkesniems gyvūnams.
Svarbus ir pats šienavimo būdas. Specialistai pataria šienauti nuo pievos centro į pakraščius – taip gyvūnai turi galimybę pasitraukti. Jei pieva ribojasi su keliu, rekomenduojama pradėti nuo kelio pusės, kad išbaidyti gyvūnai nebėgtų tiesiai į važiuojamąją dalį.
Padeda ir paprasti sprendimai: mažesnis šienavimo greitis, prie technikos pritvirtintos velkamos virvės ar grandinės, palikti nešienauti pievos pakraščiai. Tokios priemonės nereikalauja didelių pastangų, tačiau gali sumažinti riziką laukiniams gyvūnams.
Aplinkosaugininkai primena, kad atsargumo reikia ne tik šienaujant pievas. Prieš genint gyvatvores, krūmus ar kitus želdinius taip pat verta patikrinti, ar juose nėra paukščių lizdų ar gyvūnų jauniklių. Jei jų randama, darbus geriausia atidėti, kol jaunikliai paliks lizdą ar guolį.
Prieš šienaudami sustokite, apeikite pievą ir apsidairykite. Aukštoje žolėje gali slėptis gyvybė.