Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai laukia pirmųjų sąskaitų ir vertina, ar namuose pakanka šilumos. Viename Alytaus daugiabutyje, esančiame Statybininkų gatvėje 31, tai jau galima palyginti su gyvenimu prieš renovaciją. Čia gyvenantys Danutė Jaznienė ir Jonas Kaškonas pasakoja apie šiltesnes grindis, sutvarkytą stogą ir pakeistus liftus. Tačiau prisimena ir laiką, kai namo atnaujinimas kaimynams kėlė abejonių.
Danutė šilumą namuose matuoja paprastai – pagal tai, kaip jaučiasi vaikščiodama po kambarius. Šlepečių nemėgstanti moteris sako, kad anksčiau grindų vėsa buvo juntama, o po renovacijos skirtumą pastebėjo atėjus žiemai.
„Kaip atėjo žiema, tikrai pasijuto, kad daug šilčiau. Tapkių labai nemyliu, aš su kojinėmis, tai, žinokite, tikrai jaučiasi šiluma, kad šilta. O kaip prieš tai buvo – vėsiau, grindys būdavo šaltos“, – pasakoja namo gyventoja.
Anot Danutės, ir iki atnaujinimo jos bute nebuvo itin šalta. Vis dėlto dabar gyventi maloniau: moteris džiaugiasi ir šiluma, ir pasikeitusia namo išvaizda.
Renovacijos rezultatus gyventojai pastebi vos išėję iš butų. Danutė vardija sutvarkytą laiptinę, balkonus ir naujus liftus. Pastarieji jai ypač svarbūs prisimenant, kaip veikė senieji.
„Ir namas gražesnis, ir šiltesnis, ir laiptinę sutvarkė, ir balkonus, liftus pakeitė naujus. Buvo seni tie liftai, strigdavo visada, o dabar tikrai daug geriau“, – sako ji.
Pasak moters, kalbantis su kaimynais dabar dažniau girdėti pasitenkinimas. Tačiau iki darbų pradžios nuomonės nebuvo vienodos.
„Aš girdėjau tų dvejonių, ir čia, kaip būdavo susirinkimai, daug žmonių dvejojo. Aš tai nebijojau, aš pasirašiau iš karto“, – prisimena Danutė.
Jonui namo priežiūros rūpesčiai pažįstami iš arti – jis dešimt metų vadovavo šio daugiabučio bendrijai. Per tą laiką teko organizuoti remontus ir spręsti problemas, kurios, anot gyventojo, vis pasikartodavo.
„Aš tikrai nebijojau tos renovacijos, kadangi aš, žinote, dešimt metų pirmininkavęs šitame name. Ir tuo laiku remontavome ir stogą, ir ko nedarėme“, – pasakoja Jonas.
Devintame aukšte gyvenančiam vyrui stogo būklė svarbi ir asmeniškai. Dabar jis sako galintis džiaugtis, kad šis nebebėga.
„Aš devintame aukšte gyvenu, tai stogas geras, tai dabar nei bėga, nei nieko, ir apšildymas, ir viskas. Tai ko čia nesidžiaugti, kaip sakant, gyvenk ir džiaukis“, – kalba jis.
Gyventojas teigia pastebėjęs ir mažesnes šildymo išlaidas. Tikslių sumų jis nevardija – sąskaitomis šeimoje daugiau rūpinasi žmona.
Kalbėdami apie renovaciją, abu pašnekovai pabrėžia gaunamos paramos reikšmę.
Danutė pasakoja, kad apie kompensavimo galimybes buvo aiškinama namo gyventojų susirinkime. Vėliau ji kreipėsi į socialinės rūpybos skyrių. Moters teigimu, šiuo metu pačiai mokėti renovacijos įmokų nereikia.
„Mano pensija nedidelė, na ir gaunu kompensaciją. Man viską kompensuoja, visą renovaciją“, – sako Danutė.
Jonas taip pat pasakoja, kad sutvarkius dokumentus renovacijos įmokos šeimai padengiamos. Jo teigimu, kompensuojama mėnesio suma siekia kiek daugiau nei 70 eurų.
Tai – konkrečios dviejų gyventojų situacijos. Jų gaunama parama savaime nereiškia, kad tokia pati priklausytų kiekvienam buto savininkui. Svarstant renovaciją, reikėtų individualiai išsiaiškinti ir būsimą įmoką, ir galimybes gauti paramą. Pašnekovų patirtis taip pat neleidžia apskaičiuoti, kiek visas namas po atnaujinimo sutaupo šildymui – tam reikėtų palyginamų suvartojimo ir išlaidų duomenų.
Antrus metus po renovacijos skaičiuojančio namo gyventojai jau turi savo atsakymus į anksčiau kilusius klausimus. Danutei pokytį kasdien primena šiltesnės grindys ir patogesnės bendros erdvės. Jonui – sutvarkytas stogas ir mažiau rūpesčių dėl namo būklės.
Vyras prisimena, kad prieš atnaujinimą girdėjo ir atkalbinėjimų. Šiandien savo sprendimą jis vertina pagal tai, kaip gyvena pats.
„Žinoma buvo žmonių ir tokių, kurie perspėjo, kad neverta, neverta, o paskui aš pats įsitikinau, kad tikrai verta“, – sako J. Kaškonas.